Ketvertukas – pirmieji Viktorijos ir Andriaus Paltanavičių vaikai. Mama pasakoja, kad išgirdus, kad turės net keturis vaikučius, ji pradėjo juoktis – ją aplankė begalinis džiaugsmas.
„Manau, kad bet kam tai būtų staigmena sužinojus, kad laukiasi ketvertuko. Vienu metu buvo manoma, kad turėsime net penkis vaikučius. Vyrui buvo gal didesnis šokas. Man šoko nebuvo – aš visada norėjau didelės šeimos, o Dievas davė iškart keturis vaikus“, – džiaugiasi ji.
Prilygsta stebuklui
Viktorija pasakoja, kad pats nėštumas buvo ganėtinai lengvas – tik paskutinės savaitės buvo kiek sudėtingesnės. Dėl padidėjusių rizikų daugiavaisio nėštumo metu moteriai teko tris mėnesius praleisti Kauno klinikų akušerijos skyriuje ir dar mėnesį po vaikų gimimo.
Vaikai gimė po 32 savaičių ir 4 dienų. Į šį pasaulį jie atėjo kas minutę. Gimdymo sklandumą užtikrino beveik 20 žmonių komanda.
„Mūsų atvejis, kaip sako medikai, labai stebuklingas. Vaikai gimė pakankamai dideli, sveiki. Jiems dabar faktiškai yra metai ir 2 mėnesiai. Jų raida visiškai neatsilieka, jų svoris yra gana didelis ir jie jau vaikšto. Na, kas vaikšto, o kas lekia. Jie jau viską supranta, su jais galima žaisti, susitarti, draugauti, susikalbėti, kažką tai daryti. Viskas puiku“, – juokiasi Viktorija.
Moteris priduria, kad ji pati tiesiog stengiasi eiti ir daryti, ką reikia, nes mažyliams ji šiuo metu yra pats svarbiausias žmogus ir todėl nėra laiko depresijai ar smarkiems išgyvenimams. Viktorija atvira – nuovargis vis dar jaučiasi, ypač po nemiegotos nakties, tačiau vaikų šypsenos atperka viską.
Visi – tokie skirtingi
Pirmasis Paltanavičių šeimoje gimė Rėjus. Ketvertuko mama juokauja, kad kaip ir pridera pirmagimiui – berniukas tikras vadas. Rėjus pirmasis pradėjo vaikščioti, yra labai aktyvus, fiziškai stiprus ir moka net susidėti žaislus į krepšį. Moteris juokauja, kad jis ne vaikšto, o tiesiog lekia. Berniuką pamatę žmonės stebisi jo amžiumi, nes savo branda primena dviejų metukų vaiką.
Patricija yra lėtesnė, o kadangi turi ilgesnius plaukus nei broliai dažnai nuo jų nukenčia – berniukai mėgsta juos pešti. Viktorija pasakoja, kad jos dukrelė tikra princesė – labai žaisminga, mėgsta muziką ir šokti. Be to, stengiasi padėti mamai.
„Visada stengiuosi įtraukti savo vaikus į bet kokią veiklą. Pavyzdžiui – rūšiuoju rūbelius, man nesvarbu, kad viską išmėtys, bet ji mokosi taip. Ji dedasi ant savęs drabužėlius, bet aš vis tiek sakau: „oi, kokia gera – mamytei padeda“. Stengiuosi įtraukti, motyvuoju juos“, – pasakoja ji.
Tajus ir Nojus yra identiški dvyniai. Nojus tikras svajoklis. Mėgstamiausia jo vieta – būti artimųjų rankose. Ketvertuko mama pasakoja, kad berniukas labai mėgsta apsikabinimus, pamylavimus, o vos tik pamatęs, kad kažkas atsisėdo, iškart bėga prisiglausti norėdamas, kad jį panešiotų.
Tajus – pats jauniausias ir mažiausias iš ketvertuko. Jis ir gimė mažiausio svorio. Viktorija sako, kad jis labai apsukrus ir labai mėgsta kandžiotis. Kiekvieną besiartinantį kaukšėdamas dantimis perspėja, kad gali įkąsti. Jis labai žaismingas ir turi savo vizitinę kortelę – kerinčią šypseną, todėl jau dabar yra pramintas Misteriu šypsenėle.
Naujos tradicijos
Viktorija pasakoja, kad per pirmąsias savo Kalėdas Rėjus, Patricija, Nojus ir Tajus buvo visiškai mažyčiai ir gulėjo vadinamuose lizdeliuose, tačiau šeima vis tiek pradėjo naujas šventines tradicijas: mažylius įamžina prie eglutės ir kartu su visa šeima įžiebia eglę.
„Pernai darėme simbolinį šeimos eglės įžiebimą – per visų šeimos narių rankas leidome eglės viršūnės papuošimą, o vieną iš mažesnių šeimos narių (aut. – Andrius turi tris dukras iš ankstesnės santuokos) tėtis pakelia ir uždeda žaisliuką ant viršūnės.
Viską filmavome, filmukus rinksime kiekvienas metais ir vėliau gausis toks gražus šeimos filmas. Taip pat pas mus kiekvienais metais eglutė puošiama mano rankų darbo žaisliukais su nuotraukomis. Juose yra ir mažyliai ir sesės, ir mes, ir seneliai“, – pasakoja ketvertuko mama.
Tačiau moteris priduria, kad stengiamės išlaikyti ir visas senąsias tradicijas: jai norisi ir šieno padėti po staltiese, dvylikos tradicinių patiekalų, tarp kurių – kūčiukai ir silkė pataluose.
„Stengiamės laikytis senovinių tradicijų, kad vaikai žinotų, kas tai yra. Kalėdos ir Kūčios turi būti švenčiamos šeimos rate – draugai jau atvyksta Kalėdų antrą dieną“, – sako Viktorija.
Svarbiausios pamokos – nuo mažų dienų
Vaikučių akys tiesiog spindi, kai jie išvysta eglutę ir visus papuošimus, tačiau tėvai neleidžia eiti jiems prie eglutės be priežiūros.
„Kadangi mes gyvename name, mūsų eglutė yra pirmame aukšte, o jų saugi erdvė yra antrame aukšte. Pirmame aukšte mes tik valgome. Visada, kai rodome eglutę – vienas suaugęs eina su vienu vaiku. Mes juos prižiūrime ir saugome“, – pasakoja moteris.
Pačiam ketvertukui Kalėdiniai papuošimai labai įdomūs – tėvai leidžia jiems paliesti eglės spyglius, juos paglostyti ir kokį nors žaisliuką pavartyti. Viktorija džiaugiasi, kad jau kitais metais jei bus pakankamai dideli ir su suaugusiųjų pagalba patys vaikai galės kabinti eglutės papuošimus.
Ketvertuko mama pasakoja, kad dovanomis per daug nelepins vaikų – svarbu, kad jie išmoktų dalintis. Per šias Kalėdas vaikučiai gaus dvejas dvivietes rogutes. Belieka tikėtis, kad žiemą nepritrūks sniego pramogoms.
„Neperkame dovanų kiekvienam vaikui asmeniškai – bus bendra dovanų dėžė. Pas mus per gimtadienius irgi nebus 4 tortų – tai kainuoja ir aš tikrai negalėsiu vaikams kasmet po 4 tortus pirkti. Stengiuosi, kad būtų jaučiamas bendrumas, kad išmoktų dalintis tai daiktais, kuriuos turi, nes irgi – nenupirksi jiems 4 vienodų žaisliukų. Norisi, kad nuo pat pradžių vaikai žinotų, kaip viskas vyksta“, – sako Viktorija.
