Savo moliūgų kupiną kiemą pašnekovas pavadino „Moliūgkiemiu“, dėl to parke stovi stendas, kuriame puikuojasi šis pavadinimas.
Vilius pasakojo, kad pavadinimas kuo puikiausiai atitiko jo idėją – tai yra jo kiemas, pilnas moliūgų, tad žodžiai „moliūgas“ ir „kiemas“ tarsi susisiejo tarpusavyje.
„Iš tiesų, sunku pasakyti, kaip aš sugalvojau šį pavadinimą. Pamenu, kad praėjusiais metais svarsčiau, kaip čia apipavidalinti savo veiklą.
Tuomet susivedžiau į interneto paiešką „Moliūgkiemis“ ir pamačiau, kad kitur kažkas jau buvo taip pasivadinę. Sužinojau, kad Plungės rajone esančios mokyklos, kurių kiemuose yra skutinėjami moliūgai, taip pasivadina savo kiemelį“, – pasakojo pašnekovas, pridurdamas, kad pavadinimas iškart „prilipo“ parkui.
Ieškojo naujovių
Idėja įkurti Helovino parką nebuvo spontaniška. Vilius pasakojo, kad jai subrandinti prireikė šiek tiek laiko. Vyras kalbėjo, kad anksčiau jis užsiėmė tik moliūgų sodinimu, auginimu ir pardavinėjimu. Visgi to aktyviam ūkininkui nepakako.
„Viskas prasidėjo nuo to, kad moliūgų pardavinėjimu užsiiminėjau keturis metus ir praeitais metais supratau, kad nenoriu būti vien tik moliūgų pardavėjas.
Tuomet ir subrandinau mintį padaryti tokią traukos vietą, atrakciją ir rudeniui bei smalsuoliams sukurti tokį parką“, – pasakojo Vilius.
Pasak jo, praeitais metais jis parką atidarė pirmą sykį. Tuomet įvairaus apšvietimų ir dekoracijų buvo mažiau nei jų yra šiais metais.
Jis pasakojo, kad pirmasis moliūgų parko sezonas buvo skirtas pasibandymui. Dėl to šiemet vyras jau žinojo, ką norėtų pakeisti, ko norėtų daugiau.
Ne veltui šiemet Viliaus kiemas švyti – čia gausu apšvietimui skirtų elementų, o moliūgų dar daugiau nei praėjusiais metais.
Helovino mėgėjas
„Iš tiesų, aš taip pat planavau atidaryti parką, nes anksčiau per „YouTube“ vis pasižiūrėdavau, kaip, pavyzdžiui, Amerikoje yra kuriami Helovino ar siaubo parkai“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas apie tai, ar yra Helovino mėgėjas, Vilius atsakė, jog taip. Jis tikino, kad ši šventė jam yra įdomi.Tiesa, Vilius taip pat papasakojo ir apie pirmąjį savo susidūrimą su Helovino dekoracija. Jis tikino, kad ši patirtis jam labai įsiminė:
„Atsimenu, kai nusipirkau pirmąją Helovino dekoraciją – skeletą, tai man net ir pačiam buvo dviprasmiškas jausmas. Iš pradžių buvo šiek tiek nejauku, bet paskui pripratau.“
Jis taip pat atkreipė visų dėmesį, kad neretai moliūgų skutinėjimas per Heloviną yra laikoma tam tikru blogiu, tačiau iš tiesų taip nėra.
Vilius pasakojo, kad pats jau daugelį metų skutinėja moliūgus ir supranta, kad tai – nuo senų laikų išlikusi tradicija, kuri nėra susijusi su šėtoniškomis veiklomis.
„Aš pastebiu, kad yra toks labai klaidingas žmonių mąstymas apie moliūgų išskutinėjimą – jie galvoja, kad čia yra Helovino, blogio propagavimas, bet taip nėra.
Skutinėjimas yra iš senų senų laikų išlikusi tradicija, kuomet prieš Vėlines taip būdavo apsisaugojama nuo piktųjų dvasių“, – atkreipė dėmesį jis.
Lankytojų netrūksta
Pradėjus kalbėtis apie lankytojų srautus, Vilius prisipažino, kad jie – tikrai gana nemaži. Vyras pasakojo, kad daugelis nori apsilankyti jo moliūgų parke.
„Į parką apsilankyti užsuka tikrai gana nemažai žmonių, ypač tai pastebėtina savaitgaliais. Žinoma, viskas priklauso nuo oro, tačiau pasitaikius geram orui, pas mus lankytojų tikrai netrūksta.
Iš tiesų, visi labai džiaugiasi. Mūsų krašte pasiekimai yra vertinami, žmonėms smagu, kad jie turi kur nuvažiuoti apsilankyti“, – pasakojo Vilius.
Jis tikino, kad kai kurie iš jų į parką sugrįžta jau antrą sykį ir stebisi naujovėmis. O tie, kurie parke apsilanko pirmą kartą, būna maloniai nustebinti.
Pašnekovas kalbėjo, kad kai kurie iš lankytojų klausia, kaip jam kyla tokios idėjos, tuomet Vilius jiems atsako: „Nežinau, galbūt esu „prie meno“. Man juk patinka ir tapyti.“
Dar viena Viliaus moliūgų parko ypatybė – įėjimo mokestis. Pasak vyro, jų šeima nėra nustačiusi patekimo į parką kainos. Pasak jo, šalia įėjimo yra padėta aukų dėžutė, o lankytojai į ją įdeda tiek pinigų, kiek nori ir gali. Kaip jis teigia, jeigu lankytojai negali įdėti pinigų – nieko baisaus, tačiau tai retas atvejis.
„Daugelis noriai aukoja, nes supranta, kad viskas gana nemažai kainuoja. Štai šiemet visoms dekoracijoms, voratinkliams, skeletams, lemputėms, gėlėms buvo išleista beveik tūkstantis eurų, bet manau, kad sezono gale jos turėtų atsipirkti“, – sakė jis.
Moliūgų neišmeta
Šiuo metu moliūgų parke yra pats darbymetis – ūkininkui vienam būtų sunku apsisukti, tad jam darbuose talkina padėjėjai.
Jis pasakojo, kad jį palaiko visa jo šeima. Vyras prisiminė, kad neseniai vykusioje moliūgų skutinėjimo edukacijoje jo mama virė moliūgų sriubą ir kepė moliūgų blynus, tėtis pardavinėjo moliūgus, o su kitais darbais padėjo Viliaus broliai ir draugė su šeima.
Pasibaigus moliūgų parko sezonui šių darbų apmažės. Tad paklaustas, ką planuoja daryti su kieme esančiais išskutinėtais moliūgais, Vilius atskleidė savo planus.
„Netoliese yra ūkininkai, kurie augina danielius. Tad mes vykdome tokius mainus – aš jiems duodu moliūgų kaip pašaro danieliams, o jie man suteikia savo produkcijos – konservų, dešrų.
Kitus moliūgus duosiu išvežti į mišką laukiniams gyvūnams pašerti, tad, iš esmės, mes nieko neišmetame“, – džiaugėsi ūkininkas.