Ši diena buvo ypatinga tarp kelių skirtingų tautų. Jie visi atnašaudavo aukas vienam iš dievų tikėdamiesi, kad rudenį sulauks gero derliaus.
Ypatinga data
Liepos 29 dieną germanai, anglosaksai, skandinavų tautos garbino griaustinį, audrų ir derliaus dievą Torą (pan. kaip lietuviai liepos 20 d. garbino Perkūną). Įvedus krikščionybę, ši diena sutapatinta su šv. Mortos varduvėmis.
Šv. Morta buvo Marijos Magdalietės ir Lozoriaus sesuo. Marija Magdalietė apsilankius Jėzui visuomet įsitaisydavo prie jo kojų ir klausydavo jo kalbų, o Morta – rūpinosi patarnavimu, kad svečiams nieko netrūktų, nepaisant to, kad Jėzus sakė, jog tai nesvarbu. Dėl šių savybių Šv. Morta liaudyje pradėta laikyti šeimininkių globėja.
Lietuviams svarbi ir dar viena Morta – Vismantaitė Mindaugienė, Lietuvos karaliaus Mindaugo žmona. Kartu su Mindaugiu ji turėjo du sūnus – Ruklį ir Rupeikį. 1251 m. ji kartu su Mindaugu buvo pakrikštyta, o 1253 m. abu karaliai karūnuoti brangiomis karūnomis, kurias sukūrė Rygos auksakaliai.
Juos karūnavo Kulmo vyskupas Hendenreichas. Metraščiuose aptinkama žinių, kad Mindaugas su Morta susituokė po Saulės mūšio pergalės, taip pat, kad Morta dažnai patarinėjusi vyrui ir karo reikalais. Morta – viena iš trijų Mindaugo žmonų. Anot Volynės metraštininko, nužudęs Vismantą, Mindaugas prievarta pavergė buvusią jo žmoną Mortą.