ypatinga diena

Šiandien Lietuvoje – ypatinga diena. Lapkričio 5-ąją minima Vaižganto, senovės lietuvių dievo diena. Ji ypatinga ne tik savo prasme, bet ir tuo, kad protėviai nuo šios dienos jau būdavo nuėmę nuo laukų derlių ir prašydavo Dievo, kad augmenija ateinančiais metais augtų ir derėtų. Vaižgantas – senovės lietuvių dievas, skatinantis augmenijos augimą ir derlių. Manoma, kad iš tikrųjų lietuviai garbino deivę Vaisgamtą, tik vėliau jos pavidalas paverstas į vyriškąjį.

Šiandien Lietuvoje minima išskirtinė diena – Simajudas, dar vadinami Vėlių paminėklai. Ši diena senoliams turėjo išskirtinę reikšmę, tačiau dabar daugelis šią šventę pamiršta. Šią dieną nuo seno lietuviai rengdavo didžiausią turgų. Tai rudens derliaus nuėmimo pabaigtuvės. Buvo tikima, kad šią dieną reikia pakurti pirtį ir palikti ją nakčiai, nes tuomet joje maudosi vėlės.

Šiandien daugelis atsivertę kalendorius gali krūptelėti – penktadienis, 13-oji diena. Manoma, kad sutapus šiai kombinacijai, diena pasmerkta būti nesėkminga ir žmogui belieka tik laukti nelaimių. Visgi, ar tikrai reikia bijoti penktadienio, 13-osios dienos? Astrologė Vaiva Budraitytė ramino skaitytojus ir perdavė džiugias žinias – nors visiems įprasta baimintis šios dienos, tačiau ji nepasižymi išskirtinėmis nesėkmėmis, nes kolkas dar karaliauja priešpilnio, o ne pilnaties mėnulio fazė.

Nors dar vakar šventėme Žolines, tačiau šiandien minima dar viena ypatinga diena – tai Pjūties pabaigos diena, dar kitaip žinoma, kaip šv. Roko diena. Anuomet ji būdavo labai svarbi senoliams, nes jos metu viena pjūtis pasibaigdavo, o kita sėja prasidėdavo. Šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai.

Žolinė – rugpjūčio 15 dieną minima ypatinga šventė. Anksčiau jos metu skirtingoms deivėms būdavo atnašaujamos aukos ir dėkojama už suteiktą derlių, o vakare visą šeimyną prie stalo priviliodavo šviežiai iškeptos duonos kvapas. „Rugpjūčio vidurys yra vasaros pabaigos metas ir laikas, kada jau praktiškai yra nuimtas pagrindinis derlius – grūdinės kultūros, uogos, grybai. Data yra svarbi, nes tai yra derliaus ir vasaros augalų augimo pabaigtuvės“, – apie šventė pasakojo Eglė Valentė.

Rytoj, rugpjūčio 10 dieną, yra minima lietuviams ypatinga data. Jau nuo seno šią dieną buvo garbinamas dievas Perkūnas ir stebimi dangaus ženklai, kurie galėdavo išpranašauti ateitį. Rugpjūčio 10 d. senovės lietuviai garbindavo Perkūną. Tai paskutinė metų Perkūno šventė. Buvo skaičiuojama, kad nuo šios dienos perkūnas daugiau nebetrenkia. Šią dieną senoliai neveždavo šieno, nes manyta, kad taip gali suerzinti perkūną. Jei šią dieną nelyja, rudenį bus daug gaisrų.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena. Ji žinoma ir įvardijama, kaip Griaustinio diena, tačiau krikščionys vėliau šią dieną sutapatino su šv. Mortos diena.  Ši diena buvo ypatinga tarp kelių skirtingų tautų. Jie visi atnašaudavo aukas vienam iš dievų tikėdamiesi, kad rudenį sulauks gero derliaus. Ypatinga data Liepos 29 dieną germanai, anglosaksai, skandinavų tautos garbino griaustinį, audrų ir derliaus dievą Torą (pan.

Šiandien Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Onos diena, dar vadinama Pabaigtuvėmis. Šią dieną protėviai ne tik atlikdavo tam tikrus darbus, o aplink šią dieną atsisukdavo ir į gamtą pasižiūrėti, kokie gi orai laukia. Nuo seno lietuviai liepos 26 d. tradiciškai švęsdavo Pabaigtuves. Dar kitaip ši šventė vadinama – Nokis ar Sirpstas. Štai, ką reikia padaryti Šią dieną buvo rengiamos vakaronės, prirenkama uogų, prikepama šviežios duonos, prikasama šviežių bulvių.

Šiandien, Liepos 25-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Jokūbas, dar kitaip ši diena kaimo žmonių buvo vadinama – Nuobaigomis. Su šia diena užsibaigdavo rugiapjūtės periodas. Protėviai tikėjo, kad Jokūbinių metu negalima laukuose dirbti, o ypač rugių pėdus į klojimą vežti, nes perkūnas gali įtrenkti ir pelenais derlių paleisti. Apie šios dienos reikšmę ir tai, kaip ateitį nulemdavo Jokūbinių oras, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Šv.

Šiandien, liepos 16, Lietuvoje minima ypatinga diena. Tai – Škaplierinės, kurių metu anksčiau būdavo pradedama rugiapjūtė. Šią dieną būdavo atliekami įvairūs ritualai ir atsigręžiama į dievybes.  Senoliai šiai dienai turėdavo ir savo prietarų.  Ypatinga diena Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti.

Šiandien svarbu prisiminti ypatingą datą. Tai – gegužės pirmąją dieną švenčiama gegutės diena, iš kurios ir kilo „gegužės“ mėnesio pavadinimas.  Šią dieną švęsdavo protėviai, kurie turėjo netgi išskirtinį šokį šiai datai paminėti. Ypatingas šokis Gegužės mėnesio pavadinimas kilo iš šį mėnesį ar kiek anksčiau užkukuojančios paukštės pavadinimo. Tiesa, dabar dažniau vartojamas kitas šios paukštės pavadinimas – ne gegužė, o gegutė.

Sausio 25 dieną Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Pauliaus atsivertimo diena, dar vadinama pusiaužiemiu ar kirmėline. Šią dieną protėviai atidžiai stebėdavo gamtos ženklus, kurie išduodavo, kokie orai laukia. Sausio 25 diena liturginiame kalendoriuje skirta paminėti pirmųjų krikščionių persekiotojo Sauliaus stebuklingam atsivertimui. Jis tapo vienu uoliausių Kristaus mokslo skleidėjų tarp to meto pagonių, žinomas apaštalo Pauliaus (Povilo) vardu.

Penktadienį laukia ypatinga diena – paskutinis Advento penktadienis. Šią dieną yra laikomasi pasninko ir abstinencijos. Lietuvoje atgailos dienos yra visi metų penktadieniai ir Gavėnios laikas. Lietuvos vyskupų konferencijos instrukcijoje skelbiama, kad paskutinį Advento penktadienį žmonės turėtų susilaikyti nuo mėsiškų valgių. Šis abstinencijos įstatas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.

Rytoj, gruodžio 6-ąją, bus minima išskirtinė diena – šv. Mikalojus, dar vadinamas Arklių diena. Yra daugybė įdomių faktų ne tik apie arklius, bet ir apie patį šv. Mikalojų – manoma, kad nuo jo prasidėjo Kalėdų Senelio legenda. Krikščionybėje arklių ir arklininkų globėjais laikomi šv. Floras ir šv. Lauras. Minima Arklių diena Šv. Mikalojus laikomas keliauninkų globėju, tačiau būtent jo vardo diena paskelbta Arklių diena.

Spalio ketvirtąją švenčiamos šv. Pranciškaus varduvės. Krikščionys laiko šv. Pranciškų gyvūnų globėju, todėl ši diena buvo paskelbta ir Pasauline gyvūnijos diena. Lietuvoje ši diena įtraukta į minėtinų dienų sąrašą. Jos metu skatinama susimąstyti apie gyvūnijos apsaugą, gyvūnų teises ir priežiūrą miestuose. Šv. Pranciškus gyveno 1182-1205 m. Italijoje, Asyžiuje.

Živilės ir Jono Pinskų šeimoje – ypatinga diena. Šiandien Seimo narys švenčia 64-ąją gimimo dieną! Sveikindama vyrą su gimimo diena Ž. Pinskuvienė pasidalino jautriais žodžiais.  Socialiniame tinkle „Facebook“ Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė rašė:  „Kuo daugiau metų, tuo daugiau meilės. Belieka lėkti dviese su vėjeliu... iki 100... Pažadu – ir vakarienė, ir gimtadienio šokis vakare bus.

Rugsėjo 21-oji nuo seno Lietuvoje laikyta Bobų vasaros pradžia (tęsiasi iki 29 d.). Šiuo metu buvo tradicija pagerbti pribuvėjas, priimančias ateinančius į pasaulį vaikus. Bobų vasara – tai šiltas sezonas rudens metu. O šiemet ši diena ypatinga, mat tokio karšto rudens daugelis net neprisimena. Anot meteorologų, rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje į Lietuvą užklysta anticiklonas iš pietų, atnešdamas apie savaitę ar dvi saulėtų ir šiltų orų. Oras sušyla iki 20 laipsnių ir net daugiau.

Rugsėjo 8 d. minima Švč. Mergelės Marijos gimimo diena. Ši diena turi ir dar vieną ypatingą pavadinimą – Šilinės. Nuo seno ši šventė turėjo išskirtinę prasmę lietuviams, tačiau laikui bėgant daugeliui ji pasimiršo. Šia proga nuo pirmojo rugsėjo sekmadienio bažnyčiose rengiami iškilmingi atlaidai.  Ypatingi atlaidai rengiami Šiluvos bažnyčioje (Raseinių raj.), kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos paveikslas.

Šiandien – ypatinga diena, vadinama Pabaigtuvėmis. Tai taip pat šv. Onos ir šv. Joakimo vardo šventės. Šią dieną svarbu padaryti kelis veiksmus – įsidėmėkite ir nepraleiskite progos prasmingai praleisti tokią šventę. Nuo senų senovės liepos 26-ąją protėviai šventė Pabaigtuves. Ši šventė turi ir kitų pavadinimų, pavyzdžiui, vadindavo Nokiu ar Sirpstu.

Rytoj – ypatinga data – 2022-02-22. Būrėja ir astrologė Vaiva Budraitytė papasakojo, ką reiškia ši data ir ko galima tikėtis. Pirmiausiai V. Budraitytė pabrėžia, kad skaičius „2“ savyje turi labai moterišką energiją. „Taro kortų malkoje jis simbolizuoja Izidę arba aukščiausią moterišką šventikę – pašvęstąją. Tai – žinojimo simbolis. Piešinėlyje vaizduojama Žiniuonė su knyga ant kelių, sėdinti soste tarp dviejų kolonų. Knygos ji neskaito, nes viskas seniai perskaityta.

Šiandien – ypatinga diena. Kalendoriuje galime išvysti dvigubai atsikartojančią datą 2020-11-11. Naujienų portalui tv3.lt žinoma būrėja ir astrologė Vaiva Budraitytė atskleidė, kas daro šią dieną tokia išskirtine. „Kuo daugiau vienodų skaičių, tuo didesnė energija koncentruojasi. 2 yra moteriškas skaičius. Taip pat jis reiškia pinigus ir turtą. Jis palankus moterims ir moteriškos energijos puoselėjimui. Kartais vyrai galvoja, kad moteriška energija jiems netinka, tačiau tai yra neteisybė.