„Mano turimais duomenimis, praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais Kėdainių PSPC buvo registruotas 21 skarlatinos atvejis, – sakė gydytoja. – Susirgimų pakilimas jaučiamas, nes, palyginus su kitais metų mėnesiais, buvo pavieniai atvejai. Tačiau šaltuoju metų laiku sergamumas skarlatina visada didesnis.“
Žvelgdama į ankstesnių laikų situaciją, V. Dūdienė pastebėjo, kad ankstesniais metais būdavo labai ryškus ligos sezoniškumas.
„Žiemą ir pavasarį buvo ryškesnis sergamumas. Pastaraisiais metais ryškaus sezoniškumo nebėra, nes bet kuriuo metų laiku pasitaiko pavienių sergančiųjų skarlatina atvejų. Kodėl taip yra, pasakyti negaliu“, – kalbėjo pediatrė.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Kėdainių skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Lolita Menčikovienė, komentuodama susirgimus Kėdainių rajone, pažymi, jog skarlatina – tai Streptococcus pyogenes bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuria dažniausiai suserga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai.
„Ja gali sirgti ir suaugusieji, tačiau skarlatina dažniau pasireiškia vaikams, – sakė L. Menčikovienė. – NVSC duomenimis, Kėdainių r. 2023 m. užregistruota kur kas daugiau skarlatinos atvejų nei 2022 m. (atitinkamai 37 ir 4 atvejai).
Tuo metu 2021-aisiais nefiksuotas nė vienas minėtos ligos atvejis, o 2020 m. ir 2019 m. atitinkamai 31 ir 41 atvejai.“
Tuo metu V. Dūdienė patikslino, jog dažniausi jos pacientai būna 4–8 metų vaikai, o vyriausias, kurį teko jai gydyti, – devynmetis.
Susirgimų bangavimą lemia trumpalaikis imunitetas
Paprašyta paaiškinti, kodėl tarp 2023 ir 2022 metų toks ženklus susirgimų skirtumas, L. Menčikovienė sakė: „Sergamumui skarlatina, kaip ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, būdingas bangavimas, t. y. sergamumo padidėjimas ir mažėjimas.
Persirgus šia liga susidaro tik trumpalaikis imunitetas (galima susirgti pakartotinai).
Atsižvelgiant į tai, susirgimo pakilimo laikotarpiu persirgus daugiau žmonių, vėliau įsivyrauja mažesnio sergamumo laikotarpis, nes kurį laiką dar veikia trumpalaikis imunitetas, kuris pamažu blėsta. Imunitetui išblėsus, visuomenėje vėl atsiranda imlių žmonių ir tai lemia sergamumo padidėjimą“.
Anot NVSC specialistės, daugiametė sergamumo skarlatina Lietuvoje analizė rodo, kad sergančiųjų skaičius, kaip jau minėjo V. Dūdienė, išauga šaltuoju metų laikotarpiu.
„Ligos sukėlėjai žmogui nuo žmogaus plinta oro lašeliniu būdu, todėl užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu arba užkrato nešiotoju jam kalbant, kosint ar čiaudint. Netiesioginiu būdu per kvėpavimo išskyromis užterštus aplinkos daiktus, maistą, vandenį ar pieną užsikrečiama retai.
COVID-19 pandemijos metu buvo daugiau dėmesio skiriama rankų higienai ir aplinkos švarai, todėl pandeminiu laikotarpiu sergančiųjų skarlatina buvo užregistruota mažiau“, – paaiškino visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė.
Kaip apsisaugoti ir apsaugoti artimuosius?
Paprašyta pasidalinti informacija, kaip apsisaugoti nuo susirgimo skarlatina, L. Menčikovienė patarė: „Pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Taip pat labai svarbus yra aplinkos paviršių valymas drėgnu būdu ir patalpų vėdinimas.
Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankytis ugdymo įstaigoje mažiausiai 24 val. po pradėto gydymo antibiotikais. Grįžti į ugdymo įstaigą gali tik gydytojo sprendimu.
Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti patalpas, taip pat drėgnu būdu valyti aplinkos paviršius, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju“.
Autorius: Rasa Jakubauskienė
