Pasiutlige užsikrečiama, kai žmogui įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis pasiutlige naminis ar laukinis gyvūnas, su kurio seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą. Didesnis pavojus kyla susirgti pasiutlige, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja žmogui galvą. Mažesnė rizika užsikrėsti – pasiutusio gyvūno seilėms patekus į odos įbrėžimus, gleivines.
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo
Pirmieji pasiutligės simptomai panašūs į gripo: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę.
Skiriamos dvi tipinės pasiutligės formos: klasikinė pasiutligės forma, pasireiškianti vandens baime, oro judėjimo baime, gerklų spazmais ir paralyžinė pasiutligės forma, kuri pasireiškia progresuojančiu raumenų silpnumu bei galvos smegenų pažeidimo požymiais. Neurologinių simptomų periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau – koma, kuri baigiasi mirtimi.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje 2020 metus medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 1 366 asmenimis mažiau palyginti su 2019 metais (2020 m. medicinos pagalbos dėl įvairių laukinių ir naminių gyvūnų sužalojimų kreipėsi 3 757 asmenys, 2019 m. – 5 119 asmenys).
2020 m. daugiausiai nukentėjusiųjų nuo gyvūnų buvo Vilniaus ir Kauno apskrityse. Lietuvoje dažniausiai žmonės nukenčia nuo šunų. 2020 m. 73,1 proc. (2 745 asm.) nukentėjo nuo šunų, kačių – 24,0 proc. (903 asm.), žiurkių – 0,7 proc. (25 asm.), kt. naminių gyvūnų – 0,4 proc. (16 asm.), kt. laukinių gyvūnų – 1,8 proc. (68 asm.).
Vienintelis būdas išgelbėti asmens gyvybę – neuždelstas skiepijimasis nuo pasiutligės po kontakto su gyvūnu. Lietuvoje paskutinis mirties atvejis nuo ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui, keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp žmonių pasiutligė vis dar paplitusi infekcija pasaulyje: ypač Afrikos, Azijos ir Pietų Amerikos žemynuose. Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Didžiausi sergamumo rodikliai suaugusiųjų ir vaikų grupėje registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje.
Dažniausiai registruojami įvežtiniai pasiutligės atvejai
Europos regione žmonių pasiutligės atvejų ypač reti, dažniausiai registruojami įvežtiniai pasiutligės atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis 2019 m. Europos Sąjungos ir Europos Europos ekonominės erdvės šalyse buvo registruoti penki žmonių pasiutligės atvejai. Po vieną pasiutligės atvejį registruota Italijoje, Latvijoje, Ispanijoje ir Norvegijoje. Šie pasiutligės atvejai buvo įvežtiniai iš Tanzanijos, Indijojos, Maroko ir Filipinų. Prancūzijoje registruotas vienas vietinės kilmės žmogaus pasiutligės atvejis.
Iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui, rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – imunoprofilaktika.
Po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu skiriamos penkios vakcinos nuo pasiutligės dozės 0, 3, 7, 14 ir 28 dienomis. Priklausomai su sužeidimo laipsnio gali būti skiriamas pasiutligės imunoglobulinas kartu su pasiutligės vakcina.
Pirmoji pagalba – nespecifinė profilaktikos priemonė – vietinis žaizdos plovimas. Nepaprastai svarbi pirmoji ir neatidėliotina pasiutligės profilaktika, tai kruopštus žaizdų plovimas muilu ar kitu detergentu su vandeniu po kontakto su įtariamai pasiutlige sergančiu gyvūnu. Ši pirmosios pagalbos priemonė turi būti atliekama kuo greičiau kruopščiai plaunant žaizdą mažiausiai 15 minučių muilu ar kitais detergentais (kitomis dezinfekcinėmis medžiagomis) su vandeniu. Taip galima sumažinti pasiutligės virusus infekcijos vietoje.
