Tad kokias vaistažoles naudingiausia rinkti, kaip jas vėliau vartoti ir su kuriomis vaistažolėmis reikėtų elgtis itin atsargiai atsakė vaistažolininkė Raimonda Rasimavičienė.
Vaistažolės gydo peršalimą
Dažniausi susirgimai šaltuoju metų,atsiradus staigiems temperatūros pokyčiams, būna įvairios peršalimo ligos. Gamtoje didžiausias kiekis vaistažolių auga būtent peršalimo ligų simptomams silpninti.
„Mano labiausiai pamėgta vaistažolė yra vingiorykštė, tai labai dažnas augalas Lietuvoje, ji auga drėgnose vietose, ežerų pakrantėse. Ją surinkus reikia paskleisti gėrai vėdinamoje patalpoje, išdžiovinti ir tuomet visą žiemą galima mėgautis skania arbata“, – pasakoja R. Rasimavičienė.
Vingiorykštės arbata galima gydyti peršalimo ligas, netgi plaučių uždegimą. Pašnekovė teigia, kad vingiorykštė malšina skausmus, gydo uždegimus, pasižymi raminamuoju poveikiu, todėl tinka gydyti ir viršutinių kvėpavimo takų ligas.
„Reikėtų žinoti, kad vingiorykščių negalima vartoti kartu su Aspirinu, nes galima perdozuoti, todėl, kad šis augalas yra pagrindinė veiklioji aspirino medžiaga. Vingiorykštę, vietoj aspirino, gali vartoti ir vaikai“, – teigia moteris.
Moteris rekomenduoja prisirinkti ir jau visiems žinomų liepžiedžių. Jei jau nutiko taip, kad nespėjote sustiprinti savo imuniteto ir susirgote, liepžiedžių arbata puikiai tiks kūno temperatūrai mažinti. Tačiau liepos žiedus rinkti galima ne visur:
„Nerekomenduojama rinkti žiedų nuo medžių, kurie auga šalia kelio, kur dažnai važinėja transporto priemonės, nes medis bus prikaupęs švino ir visokių kenksmingų medžiagų“, – pataria vaistažolininkė.
Parsinešus liepžiedžius namo jų nuplauti nereikia, kaip ir vingiorykštę, reikia plonu sluoksniu paskleisti ant sauso paviršiaus, o kai augalas išdžiūna jį sudėti į drobinį maišelį. Pasak moters, liepžiedžius vartoti galima dvejus metus, nes po to jie praranda savo gydomąsias medžiagas. Jei atidarius maišelį liepžiedžiai nebekvepia, vadinasi jie jau užsibuvo per ilgai.
Augalai – vitaminų bombos
Imuninės sistemos stiprinimui yra reikalingas ir vitaminas C. Šis vitaminas veikia kaip antioksidantas – padeda kovoti su bakterijomis bei virusais, todėl jei organizme yra palaikomas būtinas vitamino C kiekis, mažiau susiduriama su peršalimu, gripu ar herpio virusu.
Jei nemėgstate citrusinių vaisių, šio vitamino galite pasisavinti ir gauromečio pagalba. Be to, jame vitamino C koncentracija yra 6-7 kartus didesnė nei citrinoje.
Gauromečio galima prisirinkti pamiškėse, miškų aikštelėse, jis, priešingai nei vingiorykštė, mėgsta sausesnes vietas. Jį taip pat reikia džiovinti, o vėliau gerti kaip arbatą.
Raimondos Rasimavičienės teigimu , arbata gali būti fermentuota arba paprasta. Iš fermentuotos arbatos geriau pasisavinamos visos geriausios augalo savybės, tačiau šiai arbatai tinka tik augalo lapeliai – žiedai netinka.
Vaistažolininkė pati geria paprastą arbatą, nes jai pasigaminti nereikia tiek daug laiko ir žaliavos. „Šiai arbatai tinka ir augalo lapeliai ir žiedai, taip pat arbatą plikyti galima ne vieną kartą – taip tausojami gamtos ištekliai. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad gauromečio lapų negalima plikyti verdančiu vandeniu, nes taip jis praranda savo gerąsias savybes“, – įspėja pašnekovė.
Pagalba žarnynui
Šaltuoju metų laiku padaugėja ne tik peršalimo ligų, tačiau ir įvairių žarnyno veiklos sutrikimų. Turbūt daugeliui mama vaikystėje duodavo karčios arbatos puodelį tada, kai sunegaluodavo skrandis. Tai yra vaistažolės – pelyno arbata. Tai puiki priemonė kovojant prieš mūsų žarnyne gyvenančius parazitus.
„Rugsėjo mėnuo yra geriausias metas rinkti šias žoleles vartojimui. Šis augalas mėgsta ramybę, todėl jo nerasite miškuose ar vietose, kur dažnai praeina žmonės. Dažniausiai jis auga apleistose vietose, prie įvairių sugriuvusių pastatų“, – aiškina R. Rasimavičienė.
Prisirinkus pelyno ir jį išdžiovinus yra patartina jį maišyti su kitomis žolelėmis. Pelynas puikiai tinka su čiobreliu, gvazdikėliu, galima įmaišyti ir medaus.
Taip pat rekomenduojama vartoti jį du kartus per metus ir mažomis dozėmis. Taip vartoti maždaug porą savaičių. Pašnekovė įspėja, kad pelyno padauginti negalima, mat tada gali pradėti pykinti, svaigti galva ar net dvejintis akyse. Žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra padidėjęs ar tiems, kurie yra alergiški žiedadulkėms, vaistažolinikė vartoti pelyno nepataria.
Augalai ne tik naudingi, bet ir nuodingi
Nors gamta mums suteikia tiek daug įvairių žolelių, kurios natūraliais būdais stiprina mūsų sveikatą, tačiau reikia išlikti budriems, nes ne visi augalai yra naudingi. Kai kurie yra netgi nuodingi.
Vienas iš pažiūros nekaltas augalas yra daugelio iš mūsų kiemuose žydinti pakalnutė. Jos užburia savo aromatingu kvapu, tačiau ne visi žino, kad jų skinti ar uostyti negalima, o jei jau nuskynėte, reikia nedelsiant nusiplauti rankas.
Tačiau tik nusiplauti rankų neužteks, norint apsisaugoti nuo neigiamo pakalnučių poveikio. Vaistažolininkė teigia, kad net pakalnutės kvapas gali sukelti negalavimų. Pauoščius šio augalo gali sutrikti širdies ritmas.
„Anksčiau kol nežinojau šio fakto niekaip negalėdavau suprasti, kodėl būtent vasarą man pasidarydavo negera su širdimi. Paskui supratau, kad kaltos buvo pakalnutės, aš jų sode labai daug turėdavau, jas uostydavau. Kai pradėjau jomis grožėtis iš tolo – padėkojo ir mano širdis“, – patirtimi dalinasi pašnekovė.
Dar vienas nuodingas augalas, augantis mišriuose miškuose yra žalčialunkis. Jį atpažinti galima iš nuostabių violetinių žiedų, panašių į alyvas. Beje, kvapas taip pat panašus į alyvų. Priešingai nei pakalnutes, žalčialunkį uostyti galima, tačiau jokiais būdais negalima jo liesti. „Žalčialunkis yra išskirtinis augalas. Paprastai augalų, kurie auga Lietuvoje žiedai pražysta ant šakelių, o šio augalo žiedai pražysta tiesiog ant stiebo“, – apie išskirtinę žalčialunkio savybę pasakojo R. Rasimavičienė.
Nors augalas ir yra gražus bei išskirtinis, tačiau jo visos dalys yra nuodingos ir palietus jį gali pradėti luptis oda ar sutinti ta kūno dalis, su kuria prisilietėte prie žalčialunkio.
Pasak vaistažolininkės, labiausiai pavojingas yra ne pats augalas, o jo uogos, kurios subręsta vasarą. Tuo metu jis visas būna aplipęs raudonais vaisiais, kadangi vaizdas yra gražus taip ir norisi vieną uogą nuskinti ir suvalgyti, tačiau tai gali būti mirtina. Suvalgius apie 10 tokių uogų ištinka mirtis.
Parengė: Karolina Gudauskaitė
