Toliau skaitykite kokias vaistažoles geriausia rinkti pirmojoje liepos mėnesio pusėje ir kaip tinkamai jas paruošti, kad jos išlaikytų visas naudingąsias savybes.
Šalavijas
Šalavijas yra daugiametė vaistažolė. Lapai pailgi, dažnai elipsės formos; jie padengti smulkiais pūkeliais, tai sukuria aksominį poveikį. Šalavijo lapai gali būti įvairaus dydžio, nuo kelių centimetrų iki beveik dešimties centimetrų ilgio. Dėl savo priešuždegiminių, antibakterinių ir antiseptinių savybių, šalavijas plačiai naudojamas liaudies medicinoje.
Lapai, turintys stiprų aromatą, naudojami įvairiems negalavimams gydyti, įskaitant gerklės skausmus, virškinimo problemas ir per didelį prakaitavimą. Šalavijas gerina atmintį, taip pat vertinamas dėl raminančių savybių. Švieži arba džiovinti lapai naudojami arbatoms, tinktūroms ir ekstraktams gaminti.
Ramunėlės
Ramunėlė yra populiari vaistažolė, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. Ji turi baltus žiedlapius, kurie supa geltoną žiedų diską, formuojant charakteringą žiedą, primenantį mažą saulę. Augalas žydi nuo ankstyvo pavasario iki rudens pabaigos, mėgsta saulėtas vietas ir lengvą dirvą. Ramunėlė naudojama skatinti virškinimą, mažinti stresą, gydyti miego sutrikimus.
Iš jos gaminamos arbatos, aliejai, kremai. Gydomosios savybės slypi žieduose, kurie renkami esant sausam orui, kad išsaugotų maksimalų aromatą ir veikliąsias medžiagas.
Mėta
Mėta yra viena populiariausių vaistažolių dėl savo atpalaiduojančių, skrandžio veiklą gerinančių ir priešuždegiminių savybių. Ji naudojama mažinti virškinimo sutrikimus, stabdyti vėmimą ir skrandžio spazmus. Eterinis mėtų aliejus palengvina kvėpavimo takų ligas ir yra naudojamas kaip natūrali skausmą mažinanti priemonė.
Mėta taip pat gerina atmintį ir padeda sutelkti dėmesį. Šviežius arba džiovintus mėtų lapelius naudojame arbatoms, tinktūroms bei aliejams.
Jonažolė
Jonažolė yra plačiai žinoma vaistažolė, naudojama įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti – senoliai sakydavo, kad ji gydo nuo 99 ligų. Kaip atpažinti jonažolę? Ji traukia dėmesį ryškiomis geltonomis žiedų kekėmis ir tamsiai žaliais mažais lapeliais, kurie susitelkę prie šakotų stiebų. Jonažolė žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, mėgsta saulėtas vietas ir derlingą dirvą.
Tradiciškai jonažolė naudojama kaip natūralus antidepresantas, padedantis kovoti su nerimu, depresija. Taip pat jonažolės ekstraktai vartojami gydyti virškinimo sutrikimus, skatinti žaizdų gijimą, malšinti skausmus. Gydymui renkami jonažolės žiedai ir viršutiniai lapai, jie naudojami arbatoms ar tinktūroms gaminti.
Raudonėlis
Raudonėlis yra tradicinė vaistažolė, žinoma dėl savo priešuždegiminių, hemostatinių ir antispazminių savybių.Raudonėlį lengva atpažinti pagal mažus, ovalius, tamsiai žalius lapus, kvapnų aromatą ir smulkias, rausvas arba purpurines žiedų kekes.
Raudonėlio kvapas yra intensyvus, šiek tiek saldus ir šiek tiek aitrus, primenantis mišinį tarp čiobrelio ir mairūno, su žolelių ir pipirų natomis. Ši žolė naudojama gydyti virškinimo sutrikimus, menstruacinius skausmus, gali padėti sustabdyti kraujavimą.
Iš raudonėlio ruošiamos arbatos, tinktūros pasižymi raminančiomis savybėmis, padeda kovoti su nerimu ir stresu. Raudonėlio ekstraktas taip pat naudojamas kaip natūrali priemonė įvairiems odos uždegimams ir egzemai gydyti.
Pipirmėtė
Pipirmėtė yra vertinama dėl savo gaivinančio mentolio kvapo ir gydomųjų savybių. Ši žolė naudojama malšinti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, skrandžio pūtimą, dispepsiją ir dirgliosios žarnos sindromą. Pipirmėtė – dėl savo raumenis atpalaiduojančio ir skausmą malšinančio poveikio – efektyviai gydo migreną ir galvos skausmus.
Be to, vėsinamasis pipirmėtės poveikis padeda sergant kvėpavimo takų ligomis, mažina kosulio priepuolius ir palengvina kvėpavimą. Gerkite pipirmėčių arbatą, pasigaminkite aliejaus.
Liepų žiedai
Liepų žiedai yra vertinami dėl savo raminančių ir priešuždegiminių savybių. Dažniausiai liepų žiedai vartojami kaip arbata, suteikianti švelnų, malonų skonį ir aromatą.
Ši arbata skatina prakaitavimą peršalus ir mažina karščiavimą. Taip pat liepų žiedai yra populiarūs kaip natūrali pagalba nuo streso ir nerimo, padeda užmigti.
Beržų lapai
Beržų lapai yra naudojami dėl jų diuretinių, priešuždegiminių ir valomųjų savybių. Beržų lapų arbata padeda šalinti iš organizmo toksinus (per šlapimą), mažina uždegimus ir palaiko sąnarių sveikatą.
Jų ekstraktas gali būti pilamas į vonią siekiant pagerinti odos būklę, gydyti tokias odos ligas, kaip egzema ir psoriazė.
Našlaičių žiedai
Našlaičių žiedai yra plačiai naudojami liaudies medicinoje širdies ir kraujagyslių sveikatai palaikyti. Jie padeda reguliuoti kraujospūdį, gerina kraujotaką ir stiprina širdies raumenį.
Našlaičių žiedai taip pat naudojami dėl jų raminančių savybių: padeda kovoti su nerimu ir užtikrina geresnę miego kokybę. Dažniausiai vartojami kaip arbatos ar ekstraktai, šie žiedai yra vertinami dėl savo poveikio širdies sveikatai ir bendram gerovės jausmui.
Kaip taisyklingai rinkti vaistažolių lapus?
Yra keletas taisyklių, kaip rinkti vaistažolių lapus, kad išsaugotumėte jų gydomąsias savybes ir nesugriautumėte gamtos pusiausvyros. Toliau skaitykite patarimus, kaip tai padaryti.
- Geriausias metas rinkti vaistažolių lapus yra ryte, kai nukrinta rasa, bet saulė dar nėra pradėjusi kaitriai šviesti. Šiuo rytiniu metu augalai yra maksimaliai prisotinti eteriniais aliejais.
- Rinkite lapus iš sveikų, gerai atrodančių augalų. Venkite augalų, ant kurių yra ligos žymių, kenkėjų pažeidimų ar chemikalų pėdsakų. Rinkite tik geriausios kokybės lapus, vengdami gelstančių, pageltusių ar pažeistų. Negalima skinti daugiau nei trečdalio vieno augalo lapų, kad jis galėtų atsinaujinti ir augti toliau.
- Vaistažoles rinkite tik iš ekologiškai švarių vietų, toli nuo kelių, pramoninių objektų ir intensyviai tręštų laukų. Naudokite aštrias, švarias žirkles, kad nesugadintumėte augalo.
Kaip taisyklingai rinkti vaistažolių žiedus?
Rinkti vaistažolių žiedus reikia atidžiai, jei norite išsaugoti jų gydomąsias savybes ir nepažeisti augalų. Toliau skaitykite keletą patarimų, kaip tai padaryti.
- Geriausia vaistažolių žiedus skinti per jų žydėjimo „piką“, kai jie yra visiškai išsiskleidę, bet dar nepradėję vysti. Geriausias metas – saulėtas rytas po to, kai išgaruoja rasa.
- Rinkite žiedus iš sveikų augalų, kurie nebuvo apdoroti chemikalais. Taip pat reikėtų vengti augalų, esančių užterštose vietose arba arti intensyvaus eismo kelių.
- Rinkite tik geriausios kokybės, neišblukusius ir nesubyrėjusius žiedus. Nuo kiekvieno augalo galite nuskinti tik kelis žiedus, kad augalas galėtų augti ir žydėti toliau. Naudokite aštrias ir švarias žirkles, kad nepažeistumėte augalo.
Kaip taisyklingai saugoti vaistažoles?
Saugant vaistažoles, svarbu atsižvelgti į jų rūšis ir gydomąsias savybes. Tinkamas jų saugojimas užtikrins, kad vaistažolės išliks veiksmingos ir kokybiškos ilgesnį laiką.
Daugelis vaistažolių lapų ir žiedų yra džiovinami. Paskirstykite juos vienu plonu sluoksniu ant švaraus audinio arba popieriaus ir palikite vėsioje, tamsioje vietoje su gera oro cirkuliacija. Taip pat galite surišti vaistažolių kuokštelius ir pakabinti vėsioje, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje
Kitas būdas – džiovinti elektriniu džiovintuvu ar orkaitėje. Naudokite mažą temperatūrą (ne daugiau kaip 35–40°C) ir reguliariai tikrinkite, kad vaistažolės nepersidžiovintų.
Kai vaistažolės visiškai išdžius, saugokite jas stikliniuose indeliuose ar popieriniuose maišeliuose. Plastikiniai maišeliai netinka. Naudojant stiklinius indelius su sandariais dangteliais, galima išvengti drėgmės ir šviesos poveikio, kurie gali sugadinti vaistažolių kokybę. Ant indelių klijuokite etiketes su vaistažolės pavadinimu ir paruošimo data. Džiovintas vaistažoles patariama saugoti ne ilgiau nei metus.
Kai kurias vaistažoles, pavyzdžiui, šviežias mėtas ar bazilikus, galima saugoti šaldytuve ar net užšaldyti plastikiniuose maišeliuose ar ledų dėžutėse. Tai išlaiko jų aromatą ir gydomąsias savybes.
Atsargumo priemonės naudojant vaistažoles
Vaistažolės gali būti puikus natūralios medicinos šaltinis, tačiau jų naudojimą reikia pradėti atsakingai ir informuotai.
- Kitas būdas – džiovinti elektriniu džiovintuvu ar orkaitėje. Naudokite mažą temperatūrą (ne daugiau kaip 35–40°C) ir reguliariai tikrinkite, kad vaistažolės nepersidžiovintų.
- Kai vaistažolės visiškai išdžius, saugokite jas stikliniuose indeliuose ar popieriniuose maišeliuose. Plastikiniai maišeliai netinka. Naudojant stiklinius indelius su sandariais dangteliais, galima išvengti drėgmės ir šviesos poveikio, kurie gali sugadinti vaistažolių kokybę. Ant indelių klijuokite etiketes su vaistažolės pavadinimu ir paruošimo data. Džiovintas vaistažoles patariama saugoti ne ilgiau nei metus.
- Kai kurias vaistažoles, pavyzdžiui, šviežias mėtas ar bazilikus, galima saugoti šaldytuve ar net užšaldyti plastikiniuose maišeliuose ar ledų dėžutėse. Tai išlaiko jų aromatą ir gydomąsias savybes.
Šaltinis: derlingas.lt
