Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas pažymi, kad šiuo metu pradeda augti ir žydėti nemažai vaistinių augalų, kurie, naudojami atsakingai, turi daug naudos sveikatai.
Dabar rinkite dobilus, liepų ir šeivamedžio žiedus
Pavyzdžiui, jau žydi dobilai, kurie pasižymi priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis, yra naudingi odai ir ramina nervus.
„Dobilų žieduose esančios medžiagos valo bei stiprina organizmą, lengvina atsikosėjimą. Pasižymi antibakteriniu, uždegimus slopinančiu poveikiu, todėl išoriškai gali būti naudojami kai kurioms odos ligoms gydyti – opoms, žvynelinei, egzemai, nudegimams. Augalas skatina šlapimo pasišalinimą, todėl gali būti naudojamas šlapimo takų ligoms gydyti.
Taip pat raudonieji dobilai vartojami virškinimo sistemos sutrikimams gydyti – skatina tulžies išsiskyrimą, aktyvina virškinimo procesus, skatina apetitą, kai kurioms kepenų ir tulžies pūslės ligoms gydyti, kvėpavimo sistemos ligoms gydyti – lengvina atsikosėjimą, cholesterolio kiekiui organizme mažinti“, – teigė R. Vaičiūnas.
Be to, raudonųjų dobilų preparatai naudingi moterims, jie naudojami esant skausmingoms mėnesinėms, vyresnėms moterims klimakteriniu (menopauzės periodu), kai organizme sumažėja estrogenų. Jis pažymi, kad panašiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi ir baltieji dobilai.
Taip pat pražydo ir saldžialapė kulkšnė – augalas, naudingas skrandžiui, žarnynui ir šlapimtakiams. Naudinga prisirinkti ir liepų, ir šeivamedžių, tai yra pirmas vaistinis augalas nuo gripo požymių.
Jis priduria, kad šeivamedžio arbata pasižymi prakaitavimą skatinančiu, karščiavimą mažinančiu, šlapimą varančiu poveikiu, taip pat skatina tulžies išsiskyrimą, lengvai laisvina vidurius ir turi priešuždegiminį, vidutinį dezinfekuojantį poveikį.
„Šeivamedžių žiedai vartojami sergant peršalimu, gripu, šlapimo takų uždegimu, reumatu, podagra. Taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Išoriškai vartojami skalaujant burnos ir gerklės ertmes esant gleivinės uždegimams“, – apie šeivamedžio naudas savo grupėje „Vaistažolių-Arbatos“ pasakojo vyras.
Lipiko arbata išvalo kepenis
Verta prisirinkti ir beržo lapų, jų arbata gerai pravalo inkstus, bet jis pabrėžia šią arbatą vartoti atsakingai, nes beržas stipriai valo inkstus, todėl juose esantys akmenys, kurie didesni nei 0,5 mm, gali užstrigti.
Netrukus ims žydėti ir lipikas – jo arbata naudojama nuo širdies, kepenų ligų, reumato, inkstų, taip pat peršalimo ligos, ji praverčia ir viduriuojant, o lipiko žiedų milteliais gali būti barstomos žaizdos, votys, išbėrimai.
R. Vaičiūno teigimu, lipiko arbata išvalo inkstus, kepenis ir kasą nuo kenksmingų medžiagų, o sergantieji limfmazgių sistemos sutrikimais šią arbatą turėtų gerti dažniau.
Verta prisirinkti ir erškėtrožių žiedų – jų arbata ne tik skani, bet ir naudinga stiprinant imunitetą, jau netrukus pražys ir daugelio, žinančio jo savybes, garbinamas gaurometis, teikiantis daug naudos imuninei sistemai, turintis daug vitamino C. Vis tik, norint geresnio skonio ir kvapo, lapus vertėtų fermentuoti.
Vasaros metu daugeliui aktualus klausimas, kaip pagerinti skrandžio, žarnyno veiklą. R. Vaičiūnas pabrėžia, kad, pirmiausia, svarbu tinkama mityba – per karščius reikia rinktis lengvesnį maistą ir tada nusiskundimų neturėtų būti.
Vis tik, jei sutriko virškinimas, padės čaga, cikorija, kiaulpienė, lipikas, gaurometis – visų šių augalų arbatos. Pašnekovas apibendrina, kad naudingi visi augalai, turintys nemažai kartumynų, nes šie skatina tulžies išsiskyrimą.
Vaistažolių arbatomis nepiktnaudžiaukite
Einantiems žoliauti R. Vaičiūnas primena visada rinkti tik tuos augalus, kuriuos gerai pažįstate, nes gamtoje galima rasti ne vieną vaistažolę, kuri panaši į kitus augalus, kurie gali būti nuodingi.
„Visada su pagarba ir meile reikia rinkti, nes augalai jaučia mus ir jie visada padės mums. Ir svarbiausia palikti augalų, kur renkame, ir gamtai, niekada nenuskinti vienintelio augalo, augančio pievoje.
Kada yra daugiau augalų, tiesiog, kaip sakoma, galima kas 3-4 augalą paimti, o kitus palikti, kad kitais metais vėl ten rinkti galėtume ir kad augalai neišnyktų“, – primena žolininkas.
Pasiteiravus, kada geriau vartoti šviežius augalus, o kada – džiovintus, vyras paaiškina, kad šviežios vaistažolės praverčia esant rimtesnėms ligoms arba šiuo metu sergant, nes šviežias augalas suveikia stipriau nei džiovintas.
„O žiemai visada reikia pasiruošti sudžiovintų augalų. Džiovinimo būdų yra įvairių – tiek džiovyklėje, orkaitėje, ar savaime palėpėje paliekant išdžiūti. Esmė yra, kad kada išdžiūsta augalas, laikyti sausai ir apsaugoti nuo saulės spindulių“, – pridūrė.
Ir vartojant vaistažoles būtina nepamiršti saiko, nes net pats pavadinimas sufleruoja, kad šie augalai – vaistiniai, tad kaip nepiktnaudžiaujame vaistais, taip nereikia piktnaudžiauti ir gamtos turtais:
„Jei rimtesnės ligos – vartoti ne ilgiau nei 21 dieną su 10 dienų pertrauka. O tiesiog sergant peršalimu geriama apie 7 dienas. Bet aš visada žmonėms sakau: reikia jausti savo kūną ir jį stebėti, kartais vieniems reikia stipresnių arbatų, kitiems – silpnesnių, vieniems užtenka ir 3-4 dienų, kitiems prireikia ir 7-9 dienų. Dėl to geriausia stebėti savo kūną.“
