Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Skubiosios medicinos gydytoja Kristina Blažienė nurodo, kad pacientams nukritus nuo paspirtukų ar riedlenčių, dažniausiai tenka susidurti su galūnių, galvos bei veido traumomis.
„Tokias traumas patyrusių pacientų nukentėjusios kūno dalys dažniausiai yra galūnės, galva ir veidas, rečiau krūtinės, nugaros, pilvo ar dubens traumos. Didesnės traumos, gyvybei grėsmingi sužalojimai, būdingi neatsargiai važiuojant, nesilaikant kelių eismo taisyklių ar saugumo reikalavimų bei susidūrus su kitomis transporto priemonėmis.
Todėl manau, kad žmonių sąmoningumas ir savęs bei savo artimųjų saugojimas, ypač aktyviai leidžiant laisvalaikį, sportuojant ar užsiimant mėgstama veikla, yra pagrindinis dalykas siekiant išvengti traumų. Taip pat padeda šalmo dėvėjimas, kuris užkerta kelią rimtesnėms galvos traumoms“, – sako gydytoja.
Po pasivažinėjimo elektriniu paspirtuku – į ligoninę
Gydytoja K. Blažienė nurodo, kad išpopuliarėjus elektriniams paspirtukams ir jų padaugėjus mieste, padidėjo nelaimingų atsitikimų ir traumų rizika. Ir Lietuvoje, ir pasaulyje stebima padaugėjus kreipimosi dėl traumų, susijusių su paspirtukais.
Jai antrina ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Skubios pagalbos skyriaus vedėja, gydytoja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė.
„Paspirtukai (elektriniai ir ne tik) bei dviračiai – viena pagrindinių vasaros traumų priežasčių. Dabar, atšilus orams vėl juos prisimename, tačiau dažnam smagus pasivažinėjimas baigiasi Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
Šiltuoju metų laikotarpiu į Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyrių kasdien kreipiasi 10-15 vaikų, nukentėjusių važiuojant šiomis transporto priemonėmis.
Pagrindinės apsisaugojimo priemonės – tai šalmai, rankų-kojų apsaugos bei kelių eismo taisyklių paisymas. Elektriniams paspirtukams numatyta, kur, kaip ir kokiu greičiu turi būti važiuojama, nuo kokio amžiaus tai leidžiama, kaip pereiti gatvę ir kt.
Šių taisyklių nepaisymas vaikams, kurie dar neturi patirties, dažnai baigiasi skubios pagalbos skyriuje. Ne paskutinis čia ir tėvų vaidmuo: pirkdami paspirtuką, jie turėtų pastoviai priminti vaikui, kaip dera elgtis gatvėje“, – nurodo I. Sapagovaitė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja priduria, kad važinėdami su elektriniais paspirtukais dažniausiai nukenčia 12-17 metų paaugliai, o mažesni vaikai – su paprastais paspirtukais.
„Dažniausia tai būna griuvimai važiuojant per dideliu greičiu, užkliuvus už šaligatvio bortelio ar įvažiavus į duobę. Pasitaiko ir neatsargiai važinėjančių kiemuose arba išriedėjusių į gatvę ir pakliuvusių po automobiliu, neatsargiai važiavusių per perėją arba susidūrusių su pėsčiuoju ar kitu dviratininku.
Taip pat teko ne kartą matyti, kaip elektriniais paspirtukais važiuoja keli vaikai arba suaugusieji su mažu vaiku“, – nelaimių priežastis vardija gydytoja I. Sapagovaitė.
Gali būti pažeista bet kuri kūno vieta
Pasak gydytojos K. Blažienės, traumos, patiriamos krentant, labai priklauso nuo kritimo pobūdžio, vietos, traumos kinetinės energijos, žmogaus amžiaus, gretutinių ligų, vartojamų vaistų.
„Dažnai tenka matyti kelių, delnų, alkūnių, smakro nubrozdinimus, žaizdas, raiščių patempimus, galūnių kaulų lūžius ar išnirimus, galvos sumušimus, rečiau rimtesnius, gyvybei ar galūnei grėsmingus sužalojimus. Lūžę rankos kaulai gali pažeisti kraujagysles ir nervus, todėl reikalauja detalesnio ištyrimo ir atitinkamo gydymo.
Kritimo metu yra rizika susižeisti bet kurią kūno dalį, pradedant mažojo kojos pirštelio sumušimu, baigiant galvos smegenų sukrėtimu ar kraujavimu į smegenis.
Tai priklauso, kokios energijos trauma buvo, ar naudotos apsaugos priemonės (pvz. šalmas, antkeliai), ar krentant pasirėmė ranka, ar krito aukštielninkas ant kieto paviršiaus, ar vartoja kraują skystinančius vaistus ar serga kraujo krešėjimo sutrikimo ligomis“, – aiškina gydytoja.
Dėl šių priežasčių svarbu žinoti, kaip tinkamai įsivertinti patirtą traumą. Pirmiausiai gydytoja nurodo apžiūrėti sumušimus ar žaizdas ir įvertinti, ar nėra masyvaus kraujavimo ir gyvybinius parametrus, ar žmogus sąmoningas, ar kvėpuoja, ar nėra pašalinių garsų kvėpuojant, dėl ko reikėtų teikti pagalbą nedelsiant.
„Kraujavimas stabdomas tiesiogiai spaudžiant kraujuojančią vietą. Masyvaus kraujavimo stabdymui iš galūnių naudojamas turniketas, kai yra stiprus, nesustabdomas kraujavimas iš galūnių arba yra amputuota galūnė. Tinkamai užveržus turniketą, skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, kadangi žmogus turi būti nedelsiant transportuojamas į gydymo įstaigą dėl tolimesnio galūnės ir gyvybės gelbėjimo.
Džiaugiuosi, kad daugiau negu 700 žmonių Kaune per „Kaunas gaivina“ renginį išmoko teisingai uždėti turniketą. Jeigu žmogus masyviai nekraujuoja, yra sąmoningas, kvėpuoja, įsivertinti esamus sužalojimus ir suteikti atitinkamą pagalbą.
Kartais labai sunku tiksliai nustatyti, kokį sužalojimą patyrė nukentėjęs žmogus: lūžį, išnirimą, patempimą, kokio pavojingumo žaizdos, ar nėra galvos, stuburo traumos ar vidinių organų sužalojimų. Tokiu atveju kviesti pagalbą, nepalikti jo vieno, užtikrinti kvėpavimą, kraujotaką, stabdyti kraujavimą, imobilizuoti galūnes.
Teikiant pirmąją pagalbą kitam žmogui, prisiminkite apie savo saugumą. Prieikite, tik jeigu aplinka saugi, naudokite barjerines apsaugos priemones, pvz. pirštines, esant reikalui, kvieskite pagalbos, skambindami numeriu 112“, – nurodo K. Blažienė.
Kaip tinkamai sutvarkyti žaizdas?
LSMU ligoninės Skubiosios medicinos gydytoja sako, kad atsiradus nubrozdinimams ar žaizdoms, pirmiausia reikia pasirūpinti savo asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kad išvengtumėte sąlyčio su kito žmogaus krauju ar skysčiais. Taip pat įvertinti, ar saugu teikti pagalbą.
„Nubrozdinimai, tai nedidelės paviršinės odos žaizdos, nedaug kraujuojančios, bet gera terpė veistis bakterijoms, todėl svarbu kuo anksčiau išplauti žaizdą, kad sumažinti infekcijų riziką bei paskatinti žaizdos gijimą. Kraujavimo stabdymui naudojamas spaudžiamasis sterilus tvarstis, kurį gali tekti palaikyti kelias minutes. Sustojus kraujavimui, kruopščiai plaunama žaizdos sritis.
Tam tinkamas tekantis šiltas vanduo iš čiaupo, o nesant galimybės, gali būti naudojamas ir netekantis švarus vanduo. Tikslas kuo anksčiau išvalyti žaizdą, pašalinti bakterijas, nešvarumus, svetimkūnius.
Nusausinus nedidelę žaizdą rekomenduojama užtepti antiseptiniu skysčiu, skirtu trumpalaikiam žaizdų gydymui. Jeigu žaizda pakraujuoja arba yra rizika pakartotinai patekti nešvarumams, bakterijoms, tikslinga ją uždengti steriliu tvarsčiu“, – aiškina gydytoja.
Didelėms žaizdoms būdingas gausesnis kraujavimas, gilesnis odos ir audinių pažeidimas, gali būti įstrigusių svetimkūnių arba įvykti atviras kaulo lūžis.
„Kaip jau minėjau, esant stipriam išoriniam kraujavimui, reikalinga nedelsiant imtis kraujavimo stabdymo veiksmų bei kviesti greitąją medicinos pagalbą 112. Primenu, kad standartiniai išorinio kraujavimo stabdymo būdai yra tiesioginis žaizdos spaudimas ar ir spaudžiamasis tvarstis, o jeigu jie yra neefektyvūs arba nėra galimi, naudojamas turniketas arba specialus hemostatinis tvarstis.
Didelės žaizdos gali būti labai nešvarios, užterštos, todėl kuo anksčiau išplautos žaizdos mažina infekcijų riziką, o pagrindinis būdas apsisaugoti nuo stabligės yra stabligės vakcina, kuria skiepija, įvertinus imunizacijos statusą, ligoninėje.
Esant įstrigusiems svetimkūniams, jų nerekomenduojama traukti dėl galimo didesnio pakenkimo. Įstrigusį svetimkūnį stabilizuoti naudojant stambius tvarsčius ir pritvirtinti, kad išvengti papildomų judesių, galinčių sukelti papildomus pažeidimus ar kraujavimą.
Jeigu sužalotos plaštakos ar pirštai, nusiimti žiedus ar kitus papuošalus, kadangi didėjantis audinių tinimas apsunkina jų nuėmimą ir sutrikdo toliau nuo sužeidimo esančių pirštų kraujotaką, sukeldamas galimai negrįžtamus pakenkimus. Rekomenduojama neatidėlioti kreipimosi dėl žaizdų gydymo į Skubiosios pagalbos skyrių, nes kuo anksčiau yra sutvarkomos žaizdos, tuo geresnės gijimo išeitys, mažesnė komplikacijų rizika“, – nurodo gydytoja.
Ką daryti lūžus kaulams?
Nukritus nuo elektrinio paspirtuko atsiranda ir kaulų lūžių tikimybė. K. Blažienė nurodo, kad kaulų lūžius galima atpažinti iš sužalotos vietos deformacijos, skausmo, patinimo, neįprasto galūnės judrumo, galūnė lenkiasi per tą vietą, kur neturėtų lenktis. Gali būti kyšantys kaulo fragmentai, galūnės kraujotakos ar inervacijos sutrikimai.
„Įtariant kaulo lūžį, pirmiausia suteikti nukentėjusiam patogią padėtį. Pagrindinis tikslas – apsaugoti nuo tolimesnio sužalojimo ir kreiptis į medikus. Dažnai žmogus pats prilaiko galūnę jam patogioje padėtyje, t.y. fiziologinėje padėtyje.
Tokioje padėtyje ir rekomenduojama imobilizuoti galūnę. Nuimti žiedus ir papuošalus. Šaldyti vietiškai 10-20 minučių, tik nedėti tiesiogiai ledo ar ledo maišelio ant odos, o įvynioti į rankšluostį ar audinį. Nepalikti nukentėjusiojo vieno. Kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Galūnės imobilizacijos tikslas yra sumažinti skausmą, kraujavimo riziką, minkštųjų audinių pažeidimą, apsaugoti nuo uždarojo lūžio virtimo į atvirąjį lūžį bei išvengti kraujagyslių ir nervų pažeidimo. Pagrindiniai principai, tai standartinio įtvaro arba nestandartinių priemonių, pvz. lazdos, lentos, skarelių panaudojimas sužalotai galūnei įtverti.
Rekomenduojama įtverti abipus lūžusio kaulo esančius sąnarius. Naudojant kietus įtvarus, po jais būtina padėti minkštą paklotą. Jeigu lūžis atviras, t.y. kaulas pažeidė odos vientisumą, negalima dėti įtvaro ant žaizdos. Geriausia imobilizuoti galūnę tokioje padėtyje, kokia ji yra rasta.
Svarbu patikrinti, ar galūnės kraujotaka nesutrikusi ir prieš dedant įtvarą, ir uždėjus jį. Jeigu nukentėjęs žmogus skundžiasi, kad po įtvaro uždėjimo galūnė šąla, tirpsta, reikia įtvarą atpalaiduoti“, – nurodo skubiosios pagalbos gydytoja.
Kaip atpažinti galvos sutrenkimą?
Jeigu nukritus nuo paspirtuko buvo sutrenka žmogaus galva, pirmiausiai reikia įvertinti žmogaus sąmonę ir ar jis kvėpuoja.
„Priklausomai nuo traumos mechanizmo, ar įtariant kaklo ar stuburo traumą (pavojingas traumos mechanizmas, neurologinė simptomatika po traumos, skausmas čiuopiant kaklo vidurinėje dalyje ar nukentėjęs yra intoksikuotas, dėl ko negalima pilnai įvertinti jo sužalojimo masto), rekomenduojama nejudinti nukentėjusiojo ir kviesti medikus.
Susitrenkus galvą, įsivertinti ar nėra išorinių sužalojimų, nubrozdinimų, žaizdų, kraujavimo. Iš galvos plaukuotosios dalies pažeistų kraujagyslių nors ir ne masyviai, tačiau gali gana gausiai kraujuoti, todėl reikia dėti spaudžiantį tvarstį ir stabdyti kraujavimą.
Įvertinti vyzdžių simetriškumą, dydį, ar reaguoja į šviesą. Kaukolės skliauto lūžiai gali būti matomi (pvz. įspausti), arba čiuopiami, o kaukolės pamato lūžiai įvykio vietoje gali būti ne iš karto atpažinti, tik iš antrinių požymių: „pandos“ arba „meškėno“ akys – stebimos kraujosruvos aplink akis, hematoma už ausies arba smegenų skysčio tekėjimas iš ausies ar nosies“, – nurodo gydytoja.
Tačiau jeigu nukritęs žmogus neteko sąmonės ar jį ištiko potrauminė amnezija, o kartu su jais bent vienas iš šių požymių:
sunkus ir besitęsiantis galvos skausmas, vyresnis amžius, intoksikacija, atminties sutrikimas, vėmimo daugiau negu du atskiri epizodai, objektyvūs traumos požymiai aukščiau raktikaulių, potrauminiai traukuliai, sąmonės sutrikimas, ūmi židininė neurologinė simptomatika arba yra vartojami antikoaguliantai arba krešėjimo sutrikimai anamnezėje – reikėtų kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą.
„Simptomai ne visada pasireiškia iš karto. Priklausomai nuo sužalojimo mechanizmo ir intrasmegeninio kraujavimo pobūdžio, gali būti „šviesus periodas“ po traumos, kai simptomų žmogus nejaučia, o pasireiškia po kurio laiko“, – nurodo gydytoja K. Blažienė.
