Neringos valdžia aiškina, kad tokių priemonių ėmėsi dėl saugumo vardan. Esą norėdami išvengti dažnų paspirtukininkų sukeliamų avarijų, politikai ir priėmė sprendimą šias transporto priemones judriausiose kurorto vietose uždrausti išvis. Taip pat ir kitas tylias bei greitas elektrines transporto priemones – velomobilius, riedžius bei elektrinius dviračius.
„Reikia atsisakyti mums tų paspirtukų, tiek elektrinių, tiek motorinių. Ir ypatingai kalbant apie tas vietas, kur yra nemaži srautai – promenados, krantinės, prie marių kur žmonės nori pasivaikščioti, pasigrožėti kraštovaizdžiu. Ir čia atvažiuoja paspirtukas, kuris, kaip taisyklė, lekia labai greitai“, – teigia Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.
Tokį vietos valdžios sprendimą sveikina policijos pareigūnai. Esą pernai vasarą vien Nidoje įvyko kelios dešimtis nelaimių, kai paspirtukininkai susidūrė su pėsčiaisiais ar dviratininkais.
„Važiuodami paspirtuku dažniausiai, ypatingai nepilnamečiai, mėgsta viršyti greitį. Tai tikrai tada yra sukeliamas nesaugumo jausmas ir pėstiesiems. Taip, kad važiuodami dviračių takais arba keliais, turėtų laikytis ir saugaus greičio“, – komentuoja Klaipėdos apskrities policijos atstovė Aurelija Studencova.
Tačiau apie saugų greitį kalbėti sunku, kai po kojomis štai tokia transporto priemonė. Todėl elektrinių transporto priemonių valdytojai Nidoje nelaukiami net ir dviračių takuose.
„Atsirado galimybė tam tikrus ruožus, atkarpas kratinių žymėti ženklais, kas ir bus šią vasarą padaryta. Tose vietose, kur yra pėsčiųjų pasivaikščiojimo takai, dviračių takai, negalima bus važinėtis mano minėtais elektriniais paspirtukais“, – kalba N. Lendraitis.
Išgirdę apie tokį sprendimą nustemba ir nidiškiai, ir ilsėtis atvykę turistai iš užsienio. Visi sutinka, kad daugiau saugumo niekam nepakenks, tačiau ar reikia elgtis taip kategoriškai, žmonės abejoja:
„Aš manyčiau, kad pagrindinėse tikrai turėtų nebūti, nes visai pavojinga yra žmonėms. O kitur visai smagu pasivažinėti. Tai, manau, ten kur dviračių takai, galima būtų suderinti tokius dalykus.“
„Nemanau, kad tai geras sprendimas. Jei žmonės nori važinėti elektriniais paspirtukais, nematau tame nieko blogo. Juk dauguma vairuoja automobilius, kurie ne mažiau pavojingi.“
„Kodėl šalinti ekologišką transporto priemonę, su kuria gali apvažiuoti visą Nidą. Tiesiog gal reikia griežtinti įstatymus ir kažkokias taisykles sudėti, kad būtų visiems saugu.“
Turizmo specialistų tokia praeivių nuomonė nestebina. Paspirtukai ir kitos elektroninės transporto priemonės Nidoje labai populiarios. Maža to, dalis svečių atsiveža savus paspirtukus, jie turi garso signalą. O nuo vasaros šiuos teks palikti namuose.
„Turizmo informacijos centras sulaukia užklausimų, tarkim iš turistų, kur galima išsimuomoti paspirtukus, dviračius. Gal reikėtų pastebėti, kad per paskutinius du metus tokių užklausimų net labiau padaugėjo, kai mūsų auditorija tik vietine tapo, tai yra tik lietuviai atvyksta į Kuršių neriją“, – kalba Nidos turizmo ir informacijos centro vadovė Edita Lubickaitė.
Tačiau jei turistai tiesiog negaus pramogos, kurorto verslininkams kur kas liūdniau. Dauguma čia nuomojančių dviračius siūlo ir elektrinius paspirtukus. Tačiau šių pajamų nebeteks – pagal naująją tvarką viešose Nidos erdvėse paspirtukų net nebus galima siūlyti. Nuosavuose sklypuose toks draudimas negalios, tačiau kas nuomosis, jei nėra kur važiuoti.
„Jeigu tai orientuojamasi į susisiekimą dviračiais ir skatinamas yra važinėjimas į darbą ir į kitas traukos vietas ir yra vystoma dviračių infrastruktūra kokybiška, ko nepasakyčiau apie Klaipėdą daugelyje vietų, kur be kalninio dviračio nepravažiuosi, tai manyčiau, kad įstatymus taipogi reikia keisti, riboti amžių važinėti paspirtukais“, – tvirtina Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas.
Ir vis tik Nidos valdžios draudimai nėra laužti iš piršto. Kovą atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa parodė, kad 63 procentai lietuvių ir 68 procentai latvių važinėdami paspirtukais ar dviračiais nedėvi šalmų. Taip elgiasi 46 procentai estų.
