Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pasiskiepyti nuo stabligės turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras. Užsikrečiama sukėlėjo sporoms patekus į organizmą per žaizdeles ant rankų, kojų ir kitų vietų.
Stabligė reta, tačiau labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi. Lietuvoje pastaraisiais metais kasmet registruojami vienas ar du susirgimo stablige atvejai, iš kurių vienas baigiasi mirtimi. Dėl revakcinacijos poreikio, būtina pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atsakyti, ar esate pilnai paskiepytas nuo stabligės pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir atsakys į klausimą ar šiuo metu jums reikalinga revakcinacija.
Lietuvoje nuo stabligės skiepijami 2, 4, 6 mėn. kūdikiai, sustiprinančios vakcinos dozės skiriamos 1,5 metų, 6 – 7 metų ir 15 – 16 metų vaikams. Kartoti skiepus nuo stabligės rekomenduojama kas 5–10 metų tam, kad būtų išlaikyta patikima organizmo apsauga nuo šios infekcijos.
Didesnė rizika susirgti stablige yra neskiepytiems asmenims, gavusiems nepilną vakcinacijos kursą ar tiems, kuriems po paskutinio skiepo praėjo daugiau kaip 10 metų. Taip pat didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti vyresniems žmonėms, nes jų tiek bendras imunitetas, tiek imunitetas prieš stabligę gali būti susilpnėjęs.
Persirgus stabligės infekcija apsauginis imunitetas neįgyjamas. Skiepai – viena efektyviausių stabligės profilaktikos priemonių. Kiekvienas turėtų gauti pradinį vakcinacijos kursą, kurį sudaro trys vakcinos dozės, kad susiformuotų apsauginis antitoksinio imuniteto lygis.
ULAC duomenimis, per pirmąjį metų ketvirtį stabligės atvejų neregistruota. Pernai buvo registruotas 1 stabligės atvejis, 2018 m. – 1 stabligės atvejis, kuris baigėsi mirtimi. Tuo tarpu 2017 m. Lietuvoje stablige sirgo tys žmonės, vienas – mirė. Visi sirgusieji nuo stabligės nebuvo skiepyti.
Stabligė reta, labai sunki infekcinė liga, neretai pasibaigianti mirtimi, kurią sukelia stabligės bakterijos – Clostridium tetani, gaminamas specifinis egzotoksinas, pažeidžiantis nervų sistemą ir sukeliantis stiprius raumenų spazmus.
Užsikrečiama iš dirvožemio sukėlėjo sporoms patekus į organizmą per žaizdą. Užsikrėsti stablige asmuo gali tiek esant giliai, tiek paviršinei žaizdai, ypač jei ji yra užteršta dirvožemiu (ypač pavojinga užteršti žaizdas sodo, daržo, ganyklų žeme). Sukėlėjas taip pat gali patekti per nušalusius, nudegusius audinius, gyvūnų įkandimus. Rizika susirgti stablige daugiau priklauso nuo žaizdos užterštumo žemėmis bei imuniteto būklės, nei nuo žaizdos dydžio.
Pirmieji ligos požymiai po užsikrėtimo dažniausiai pasireiškia po savaitės, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Liga prasideda palaipsniui. Pirmieji ligos požymiai gali būti trumpalaikiai raumenų trūkčiojimai, „tirpimas“ užkrato patekimo vietoje. Vėliau liga pasireiškia įvairaus stiprumo raumenų spazmais. Pajutus pirmuosius ligos simptomus būtina kreiptis medicininės pagalbos.
Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.
