Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
67-erių Arvydas prieš beveik šešerius metus iš medikų išgirdo antros stadijos storosios žarnos vėžio diagnozę. Vyras šiuo metu po gydymo yra remisijoje. Vis dėlto, Arvydas atviras – diagnozė jį šokiravo.
„Tai buvo labai stiprus smūgis ir aš taip įvardinu, kad širdis nukrito žemai, nes išgirsti šią diagnozę niekam nėra malonu“, – kalbėjo vilnietis.
Tačiau pats vyriškis – pozityvus. Sako, kad reikia neprarasti vilties, taip pat svarbu stengtis ir pačiam dėl savo sveikatos – prisižiūrėti mitybą, sportuoti. Arvydas, vilnietis:
„Gydantis daktaras tau gali priduoti 70 procentų tos sveikatos susigrąžinimo, bet minimaliai 30 ar 40 procentų kovos turi rasti savyje“, – tikino Arvydas.
Startavo prevencinė programa
O Lietuvoje storosios žarnos vėžiu kasmet suserga apie 1,7 tūkst. žmonių, nuo šio vėžio Lietuvoje kasmet miršta apie 900 žmonių.
„Jeigu turim ketvirtą stadiją – išgyvenamumas yra apie 15–20 procentų“, – teigė Nacionalinio vėžio centro gydytojas Audrius Dulskas.
Sergamumui sumažinti nuo pernai lapkričio startavo pilotinė atnaujinta storosios žarnos vėžio prevencinė programa vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų. Jie vieną kartą per 2 metus gali atlikti slapto kraujavimo testą. Naujovė ta, kad dabar tokį testą žmonės paštu gauna tiesiai į namus.
Jei testo atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą kolonoskopijai. Tačiau medikus liūdina tai, kad įsitraukimas į programą – menkas.
„Pasiekiame apie 50 procentų tikslinės populiacijos“, – konstatavo Santaros klinikų pilvo chirurgijos centro vadovas Tomas Poškus.
„Tie žmonės, kurie gauna patvirtinimą, kad slapto kraujavimo testas yra teigiamas, reikia judėti toliau, atlikti kolonoskopiją – tai pusė iš jų neatlieka jos“, – teigė onkologinių ligonių pagalbos asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Pataria, kaip keisti gyvenimo būdą
Pasak medikų, kolonoskopija dvigubai sumažina riziką mirti nuo storosios žarnos vėžio, mat taip anksčiau diagnozuojama liga. Tačiau, pasak asociacijos direktorės, žmonės bijo eiti tirtis, arba turi laukti eilėse.
„Kolonoskopijos kartais reikia laukti tris, kartais šešis mėnesius – žmonės numoja ranka“, – apgailestavo N. Čiakienė.
Pasak medikų, pagal prevencinės programos efektyvumą mes stipriai atsiliekame nuo kitų Vakarų Europos šalių.
„Jeigu žmogus gavo voką ir iš jo nebuvo jokio atsako, jam pakartotinai turi būti siunčiama informacija. Su juo Slovėnijoje tiesiogiai bendraujama telefonu, aiškinama, kodėl reikia – gal jis tiesiog nesuprato“, – pavyzdį pateikė Kauno klinikų gastroenterologijos klinikos vadovas Juozas Kupčinskas.
Dabar kvietimus siunčia tik Vilniaus ir Kauno vėžio gydymo centrai. Pernai storosios žarnos vėžio prevencinei programai skirta kiek daugiau negu 7 mln. eurų, o iš viso nuo 2009-ųjų – 54 mln. eurų.
„Į prevencinių programų finansavimą žiūrėti ne kaip į išlaidas, o kaip į investiciją“, – pabrėžė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas.
O ar šią atnaujintą programą plės, ar jai didins finansavimą, Sveikatos apsaugos ministerija kol kas atsakyti negali.
„Turime sulaukti pilotinio projekto rezultatų – koks bus atsakas. Jeigu toks metodas pasiteisins, sulauksime rezultatų ir priimsime kitus sprendimus“, – kalbėjo Sveikatos ministerijos atstovė Inga Zelbienė.
Visgi, medikai primena, kad svarbu ne tik tirtis, bet ir prisižiūrėti savo sveikatą, gyvenimo būdą – vengti rūkymo, alkoholio vartojimo, pradėti sportuoti – šie veiksniai sumažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
