Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas atskleidė, kokie yra pirmieji storosios žarnos vėžio simptomai ir pasakė, kodėl daugelis pacientų vis dar bijo tikrintis.
Storosios žarnos vėžio simptomai
A. Dulskas laidoje kalbėjo, kad storosios žarnos vėžiui nėra specifinių simptomų, tačiau yra keletas požymių, kurie gali rodyti šios ligos atsiradimą.
„Pakraujavimai per išeinamąją angą dažniausiai būna gerybinių ligų simptomas, tačiau tai gali būti ir naviko požymis. Taip pat gali pasireikšti tuštinimosi pokyčiai – pilvo pūtimas, viduriavimas, kurie kaitaliojasi su užkietėjimais.
Tai neturėtų būti vienkartinis sutrikimas, o jei tokie simptomai tęsiasi 3-4 savaites, reikėtų susirūpinti ir pasitikrinti“, – pridūrė jis.
Daktaras pabrėžė, kad gali pasireikšti ir skausmas, silpnumas, o kartais be jokių simptomų nustatomas žemas hemoglobino kiekis – tai dažnai būna dešinės pusės storojoje žarnoje esančių navikų požymis.
„Būna, kad krenta svoris, prarandamas apetitas, tačiau tai vyksta vėlyvose stadijose, deja, pirmosios stadijos simptomų dažniausiai nebūna“, – pažymėjo pašnekovas.
Paklaustas apie storosios žarnos vėžio paveldimumą, doc. dr. A. Dulskas teigė, kad nors nustatyta keletas genų, atsakingų už vėžio atsiradimą, paveldimumas yra tik 10 proc. atvejų.
„Aplinkos veiksniai, mityba yra svarbūs vystantis šiai ligai. Tyrimai rodo, kad raudona mėsa, ypač termiškai apdorota ir rūkyta, nėra pats geriausias maistas, tačiau tai nėra vienintelis rizikos veiksnys“, – sakė jis.
Anot gydytojo, sėdimas darbas, ilgas sėdėjimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, perdirbtas maistas, greitas maistas ir gėrimai su saldikliais taip pat yra storosios žarnos vėžio rizikos veiksniai.
Jo teigimu, pirmos stadijos storosios žarnos vėžio išgyvenamumas viršija 90 proc., tačiau ketvirtos stadijos siekia tik 20-25 proc., jei vėžys išplinta ir į kitus organus.
Įspėja tikrintis
Doc. dr. A. Dulskas pažymėjo, kad, nors apie storosios žarnos vėžį kalbama daug ir yra nemažai informacijos, jo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo pacientai, šeimos gydytojai ir politikai, parodė, kad net kai kurie gydytojai nežino apie vykstančias patikros programas.
„Gydytojai yra vartininkai, į kuriuos pirmiausia kreipiasi pacientai. Tačiau 30 proc. pacientų nežino apie patikros programas. Kodėl taip yra?
Dažnai žmonės, jei neturi jokių skundų, nenori tikrintis profilaktiškai. Net kai yra tam tikrų simptomų, ypač vyrams, kartais kyla baimė: „O kas, jei kažką ras?“ – tai klaidingas mąstymas“, – sakė jis.
Onkologijos centro vadovas pabrėžė, kad Lietuvoje yra penkios patikros programos, iš kurių keturios susijusios su vėžiu – prostatos, gimdos kaklelio, krūties ir storosios žarnos vėžio.
„Storosios žarnos patikra yra nuo 50 metų iki 74 metų amžiaus, tiek vyrams, tiek moterims, kas dveji metai. Svarbu pabrėžti, kad tikrintis turi tie, kurie nejaučia jokių simptomų.
Jei yra virškinimo sutrikimų, būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar specialistą“, – paaiškino jis ir pridūrė, kad vis dažniau storosios žarnos vėžiu serga jaunesni pacientai.
A. Dulskas laidoje taip pat teigė, kad jaunesni žmonės dažnai neskuba tikrintis, tačiau jaunesniame amžiuje vėžiai būna agresyvesni ir greičiau progresuoja, todėl vėlyvas diagnozavimas gali reikšti pažengusią ligos stadiją.
„Storosios žarnos vėžys yra „lėčiau“ augantis navikas. Nuo gerybinio iki piktybinio naviko praeina nuo 7 iki 10 metų ir jei kolonoskopija nenustato pakitimų, ją rekomenduojama kartoti po 10 metų, nebent atsirastų kokių nors pakeitimų“, – sakė gydytojas.
Be to, jis pridūrė, kad galima atlikti slaptą kraujo tyrimą arba kolonoskopiją.
Siunčia patarimą
Laidoje kalbėdamas apie sveiką gyvenseną, pašnekovas pabrėžė, kad profilaktiniai tyrimai yra labai svarbūs ir neturėtų būti laikomi kažkuo neigiamu.
„Profilaktiniai tyrimai tam ir yra, kad anksčiau nustatytume ligas“, – sakė jis, pabrėždamas, kad sveikatos patikros gali padėti užkirsti kelią rimtesnėms ligoms.
Gydytojas taip pat pasidalino patarimais apie maisto produktus, kurie gali pagerinti žarnyno sveikatą.
„Rauginti produktai, tokie kaip kimchi ir rauginti kopūstai, yra naudingi, tačiau viskas turi būti su saiku“, – teigė jis. Be to, kalbėdamas apie žarnyno valymą, jis pažymėjo, kad mokslinio pagrindimo žarnyno valymo metodams nėra.
Jis taip pat rekomendavo Viduržemio jūros dietą ir pabrėžė, kad fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas, svorio kontrolė bei nutukimo prevencija yra svarbūs sveikatai.
„Streso vengimas, aktyvus gyvenimas ir sveika mityba yra esminiai faktoriai, padedantys išvengti ligų ir palaikyti gerą sveikatą vėlesniuose gyvenimo etapuose“, – pridūrė doc. dr. A. Dulskas.
Daugiau apie storosios žarnos vėžio simptomus ir šią onkologinę ligą – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Ją žiūrėkite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
„Sveikatos DNR“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
