Apie tai, kas lemia, kad žmogus suserga storosios žarnos vėžiu ir kas laukia jau nustačius šią onkologinę ligą, kokia prevencinė priemonė yra efektyviausia, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su abdominalinės chirurgijos gydytoju, profesoriumi Tomu Poškumi.
Svarbu tai, ką valgome ir geriame, bet ne tik
Jo teigimu, būtų gerai, jei turėtume paprasta atsakymą ir vieną priežastį, kuri nulemia storosios žarnos vėžio atsiradimą, tačiau taip nėra.
„Ką tikrai žinome, kad dauguma storosios žarnos vėžio atvejų atsiranda per gana ilgą laiką ir tai įvyksta keičianti normalios žarnos ląstelėms iš sveikų į šiek tiek pakitusias ir labai pakitusias, kurios nebepažįsta ribų ir po to pradeda skverbtis į organizmo gilumą, taip jau sukeliant išplitimą – metastazes. Tačiau to virsmo priežastys nėra iki galo žinomos“, – konstatavo T. Poškus.
Gydytojo aiškinimu, dalis jų yra paveldimos – yra nedidelė dalis vėžio atvejų, kai tinkamai negydomi žmonės visi suserga storosios žarnos vėžiu.
„Bet tai yra tik keli procentai. Didžioji dalis atvejų, kai genetiniai pokyčiai ląstelėse kaupiasi dėl to, kad turime tam tikrą paveldėtą polinkį. Turime ir aplinkos poveikį, kurį kaupiame visą gyvenimą, tai yra maistas, kurį valgome, vanduo, kurį geriame, mikrobai, kurie gyvena mūsų organizme, jų pokytis. Taigi yra daug veiksnių, kurie lemia ląstelių genomo pasikeitimą ir paskui tų ląstelių virsmą iš normalių į vėžines ląsteles“, – kalbėjo jis.
Kaip anksti aptikti vėžį?
Kadangi vėžio išsivystymas yra ilgas, kalbama apie metus ar net dešimtis metų, gydytojai besivystantį piktybinį procesą stengiasi aptikti kuo anksčiau.
„Jei kažkur proceso viduryje pasižiūrėsime į žarnos vidų, galime identifikuoti ankstyvus pokyčius ir jei kartais tai yra visai ne vėžys, kartais – ankstyvas vėžys. Ir šiais atvejais, žinoma, kad gydymo galimybės yra daug geresnės.
Kaip tai patikrinti? Vienu atveju tai galėtų būti tiesioginis pasižiūrėjimas, kai paimame endoskopą, kurio metu patenkame į žarnos vidų, apšviečiame jos sieneles specialia šviesa, kad geriau išryškintų navikinius ir ikinavikinius pakitimus.
„Turime ir aplinkos poveikį, kurį kaupiame visą gyvenimą, tai yra maistas, kurį valgome, vanduo, kurį geriame, mikrobai, kurie gyvena mūsų organizme, jų pokytis. Taigi yra daug veiksnių, kurie lemia ląstelių genomo pasikeitimą ir paskui tų ląstelių virsmą iš normalių į vėžines ląsteles.“
Tad kolonoskopija, tam tikra endoskopijos rūšis, kai apžiūrima storoji žarna, yra pats efektyviausias šio vėžio prevencijos būdas. Tačiau, nelaimei, jis labai invazyvus, tam reikia stipriai ruoštis, reikalinga intraveninė nejautra, specializuota, dažnai net ne vieno specialisto pagalba. Ir dėl to visoje Europos Sąjungoje kolonoskopija nėra naudojama kai patikros standartas“, – dėstė T. Poškus.
Todėl ieškoma kitų patikros būdų ir dažniausiai tai yra išmatų tyrimas, kurį atliekant ieškoma kraujo pėdsakų. Gydytojo aiškinimu, padarius specialų imunocheminį išmatų ištyrimą, galima nustatyti ankstyvus pakitimus:
„Pagal juos galime diagnozuoti ne tik vėžį, bet ir ankstyvus ikivėžinius pakitimus. Ir tada jau radus vėžio pėdsakų kitas žingsnis būna kolonoskopija. Jos metu ne tik diagnozuojame, bet ir iškart gydome – radę polipus pašaliname ir jie niekada nevirsta vėžiu. Taigi taip žmogų pagydome neleisdami susirgti vėžiu.“
Kraujas – pavojaus signalas?
Paklaustas, ar tuštinantis pasirodęs kraujas jau galėtų būti storosios žarnos vėžio simptomas, gydytojas ramino, kad paprastai taip nutinka ne dėl vėžio. Tačiau kartu jis siūlė ir neprarasti budrumo.
„Kraujas yra svarbus simptomas, aišku, dažniausiai tuštinantis jo priežastis tikrai yra ne vėžys – yra įvairios išangės ligos, gali būti hemorojus, žarnos gleivinės uždegimas. Turbūt teisingiausia būtų pasakyti, kad kai esame tikri, kad nėra piktybinės ar ikipiktybinės ligos – polipo ar panašiai, tik tada galime saugiai gydyti kitas ligas.
Pačiam žmogui į tai atsakyti yra neįmanoma, tad mano siūlymas pastebėjus kraujavimą būtų apsilankyti pas specialistą. Kartais jaunam žmogui pastebėjus kraują tai išties tipinis hemorojaus simptomas, tad gal ir nereikia skubėti su dideliais intervenciniais tyrimais. Bet kai kada kolonoskopija gali būti pirmo pasirinkimo tyrimas, tą turėtų nuspręsti gydytojas“, – pastebėjo T. Poškus.
Į profilaktinę programą – visiems nuo 50-ies
Kaip pasakojo gydytojas, polipai storojoje žarnoje pradeda rastis maždaug nuo 40–45 m. Vėžio patikros programa, kuri yra patvirtinta ir visiškai finansuojama, apima žmones tarp 50 ir 75 m. amžiaus, kurie nejaučia jokių simptomų.
„Žinoma, ta riba yra diskusinis klausimas, nes dabar yra daug duomenų, kad ir jaunesniems žmonėms, nuo 45 m. būtų galima pradėti tikrinimą. Tačiau įvertinant ekonomines sąnaudas ir galimą naudą vis dėlto pasirinktas vėlesnis amžiaus intervalas. Bet tai nereiškia, kad vėžiu nesergama ir jaunesniame amžiuje“, – pastebėjo T. Poškus.
Jis priminė šiemet sukanka jau 15 metų, kaip veikia storosios žarnos vėžio patikros programa, tad patirtis sukaupta didelė.
„Yra atlikta daugiau nei 2 milijonai patikrinimo epizodų. Daug kas sužinojo apie ligą, daug kas klausia, kaip jos išvengti, daug kas žino, kad artimiesiems buvo tikrinimas. Tai pagrindinė žinia tokia – jei sulaukėte 50-ies metų, turite tikrintis nelaukdami simptomų. Ir nežiūrint į jokius metus, jei pastebime vėžio simptomus, kažkokius žarnyno simptomus, jau reikia tikrintis ne profilaktiškai, o dėl simptomų“, – ragino chirurgas.
Uždelsus gydymas mažiau sėkmingas
Paprašytas žmones paraginti pasitikrinti pagal profilaktinė programą, gydytojas pateikė štai tokį palyginimą.
„Įsivaizduokime, kad žmogus nejaučia jokių simptomų, nuėjo pasitikrinti, padarė kolonoskopiją, jos metu, tarkime, rastas centimetro dydžio polipas, kuris gali nesukelti jokių simptomų. Gydymas toks, kad polipas kolonoskopijos metu yra pašalinimas, žmogus kitą dieną grįžta į darbą ir net nesužino.
Palikus tokią situaciją metams, turėsime vėžį, kai gali būti reikalingas chirurginis, spindulinis gydymas, gali būti reikalinga chemoterapija, stoma. Ir visos priemonės gali būti nesėkmingos, jei lauksime, kol liga pasireikš labiau ar išplis labiau, nei galime padėti“, – vaizdžiai palygino T. Poškus.
„Stenkitės valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti pieno, kas, yra įrodyta, kad mažina storosios žarnos riziką. Svarbiausia, jei pajutome kažką negero žarnyne, atsirado pūtimas, pasikeitė tuštinimasis, nedelskime, bent nueikime pas savo šeimos gydytoją, pasisakykime. O sulaukę 50-ies visi pasitikrinkime, pasidarykime išmatų tyrimą dėl slaptojo kraujo. Tada tikimybė susirgti bus žymiai mažesnė.“
Skaičiai gi tokie, kad pirmos stadijos storosios žarnos vėžiu sergantys pacientai 5 metus ir daugiau išgyvena (arba pasveiksta) daugiau nei 90 proc., 2 stadijos – daugiau nei 70 proc. Jei jau nustatyta 3 stadija, išgyvenamumas svyruoja apie 50 proc., o pasiekus 4 stadiją – tik apie 20 proc.
„Taigi matome, kaip stadija daro įtaką išgyvenamumui, o stadija tiesiogiai susijusi su ligos trukme. Kuo navikas yra ilgiau organizme, tuo giliau patenka į aplinkines struktūras, išplinta, tuo sunkiau jį išgydyti“, – pabrėžė chirurgas.
Kas padės apsisaugoti?
Pašnekovas kartu pasidžiaugė, kad per tuos 15 metų vis tik įvyko didžiulis kokybinis pokytis vėžio gydyme Lietuvoje ir pasaulyje. Pasak pašnekovo, gydymo rezultatai keičiasi reikšmingai ir tas pokytis leidžia išgelbėti žmonių gyvybes.
„Kas dar labai svarbu – mokslas vėžiui skiria didžiulį dėmesį, Europos Sąjunga vėžio problemą mato kaip pagrindinę sveikatos problemą, skiriamos didžiulės lėšos moksliniams tyrimams, klinikinės praktikos tobulinimui. Matome visiškai naujų vėžio gydymo priemonių, pavyzdžiui, imunoterapija, nelaimei, kol kas tinka labai nedidelei vėžiu sergančių žmonių grupei.
Bet dabar gaunami rezultatai yra stulbinantys. Kada skiriama imunoterapija, kai ji tinka, žmonės pasveiksta be chirurgijos, be chemoterapijos, be spindulinio gydymo. Tai yra tokie stulbinantys rezultatai ir gal ateis laikas, kai turėsime tabletę nuo vėžio kaip dabar turime tabletę nuo slogos. Aišku, ilgas kelias dar laukia, bet pokyčiai yra tikrai teigiami“, – viltingomis naujienomis dalinosi T. Poškus.
Paklaustas, kas padėtų išvengti storosios žarnos vėžio, jis visų pirma atkreipė maistą į tam tikrus produktus.
„Stenkitės valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, gerti pieno, kas, yra įrodyta, kad mažina storosios žarnos riziką. Svarbiausia, jei pajutome kažką negero žarnyne, atsirado pūtimas, pasikeitė tuštinimasis, nedelskime, bent nueikime pas savo šeimos gydytoją, pasisakykime. O sulaukę 50-ies visi pasitikrinkime, pasidarykime išmatų tyrimą dėl slaptojo kraujo. Tada tikimybė susirgti bus žymiai mažesnė“, – apibendrindamas patarė gydytojas.
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad esama ryšio tarp vėžio ir to, jei daugiau valgoma raudonos mėsos, ypač termiškai, chemiškai apdorotos, rūkytos mėsos produktų. Taip pat vieni didžiausių rizikos veiksnių susirgti bet kokiu vėžiu išlieka alkoholis ir rūkymas.
gal jums vakaryksti jusu paciu straipsni ideti?
