Kalėdų dieną Jonesų šeima iš Velso jautėsi taip prastai, kad net neatidarė kalėdinių dovanų. Paulas, Karen ir Lauren Jones tą patį gruodį buvo gavę teigiamus koronaviruso testo rezultatus ir sirgo sunkiai – Paulas ir Karen net gulėjo ligoninėje. Tačiau netrukus po Kalėdų jie sulaukė savo košmaro tęsinio – Lauren tėvams pasakė, kad norėtų nuvažiuoti į vietos ligoninę, „tik pasitikrinti“.
„Žiūrėjau, kaip ji nuo automobilio eina į priimamąjį. Galvojau, kad namo ji grįš dar tą pačią dieną“, – sako policijos pareigūnu dirbantis Paulas.
Bet Lauren tėvams paskambino tik kitą dieną, kai pati savarankiškai jau nebegalėjo kvėpuoti.
„Su Lauren kalbėjausi maždaug trečią valandą popiet“, – pasakoja Karen. – „Ji sakė, kad suvalgė truputį ledų ir atsigėrė vandens, o dabar grįš prie deguonies aparato. Ji mums sakė nesijaudinti. Tai buvo paskutinis mūsų pokalbis.“
Lauren vietos bendruomenėje gerai pažinojo ir mylėjo visi – ji dirbo šeimos gydytojo administratore, o taip pat miestelyje platino „Avon“ ir „Bodyshop“ produkciją. Ji labai mylėjo gyvūnus, keliones ir muziką. Tačiau jos sveikata labai greit suprastėjo.
Mažiau nei po 24 valandų jos tėvams medikai pranešė, kad nebesitiki, jog ji išgyvens naktį. Tėvams buvo leista būti su ja ligoninėje paskutinėmis dukros gyvenimo valandomis, gruodžio 30 dienos ankstyvą rytą.
Jauniausia pacientė
„Abu buvome kartu su ja, kai ji atėjo į šį pasaulį, ir kai ji jį paliko“, – sako Karen. – „Intensyvios terapijos skyriaus medikai buvo nuostabūs. Paskutinė akimirką, kurią atsimenu – kaip jai mirštant visas personalas apsupo jos lovą, ją saugodami. Jie visi taip pat buvo sukrėsti.“
Paulas pridūrė: „Jie sakė, kad Lauren buvo jauniausia jų pacientė. Tai nėra ta statistika, į kurią linki pakliūti savo dukrai.“
Šeima dabar stengiasi įsisąmoninti, kaip dukros būklė galėjo taip greitai pablogėti. Lauren sirgo kompleksiniu vietiniu skausmo sindromu pėdoje, todėl vaikščiojo su ramentais. Ji taip pat turėjo aukštą kraujospūdį, bet jos tėvai sako, kad dėl to jai neturėtų būti kilusi didesnė rizika. Jie taip pat svarsto, kas būtų buvę kitaip, jei Lauren ir jos mama Karen, dirbant sveikatos apsaugos sistemoje, būtų spėjusios pasiskiepyti nuo COVID–19 – jų skiepas laukė vos kelios dienos po saviizoliacijos pradžios.
Kalėdų dieną taip ir neatplėštos dovanos iki šiol taip ir gulėjo po eglute – Paulas ir Karen sako, kad vienas sunkiausių dalykų buvo atidaryti Lauren jiems paliktas dovanas.
„Mums dabar jau lengviau būti namuose“, – sako Karen. – „Per pirmas 48 valandas negalėjome būti namuose, vis norėjome pabėgti nuo namų ir nuo prisiminimų. Atsibudau šiandien anksti ryte verkdama – pasirodo, per miegus šaukiau jos vardą. Tokių dalykų neišvengsi.“
Lauren laidotuvės vyks vėliau šį mėnesį, šeima planuoja jos atminimui surengti ypatingą renginį, kai pandemija baigsis. Kol kas jie tiesiog nori, kad jų istorija būtų kaip įspėjimas kitiems.
„Tai tikra“, – sako Karen. – „Mes laikėmės taisyklių ir virusas vis tiek mus pasiekė. Jis sklando ore, užsikrėsti galite ir jūs. Mūsų seneliai išgyveno karą – jei jie galėjo karo metu laikytis nurodymų ir elgtis taip, kaip reikėjo, mes tikrai galime tiesiog pabūti namuose ir pasižiūrėti televizorių, ką nors ramiai gurkšnodami ir elgdamiesi taip, kaip pridera. Nenorime, kad kitos šeimos kentėtų tai, ką dabar išgyvename mes.“
