Neretai sodininkai juokauja, kad atėjus spaliui, galima sau leisti po vasaros sezono ištiesti kojas, kadangi didžioji dalis būtinų ir pagrindinių lauko darbų yra nudirbti, o derlius – surinktas.
Tačiau apželdinimo specialistė Lina Liubertaitė teigia, kad per anksti atsipūsti nereikėtų, kadangi darbų sąrašas vis dar išlieka ilgas. Darbų, kuriuos reikėtų bei galima nuveikti yra ir sode, ir darže, tad kol gerais orais džiugina neseniai prasidėjusi „bobų vasara“, tol galima kibti į darbus lauke.
Sodas. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai
L. Liubertaitė pasakoja, kad artėjant žiemos sezonui ir nurinkus pagrindinį derlių nuo medžių bei krūmų, dabar yra pats metas pagalvoti ne tik apie save, tačiau ir apie tai, kas mus supa aplink.
„Jeigu ant vaismedžių ar vaiskrūmių liko uogos, galime jas palikti, kadangi tokiu būdu mes pasirūpinsime paukščiais ir gyvūnais, kurie jomis galės maitintis žiemą. Pavyzdžiui, norėdami pasirūpinti paukščiais, tai galime padaryti net keliais įvairiais būdais.
Pirmasis – auginti daug įvairių krūmų ir augalų, kur jie galėtų pasislėpti žiemos metu ir turėtų ko pavalgyti, antrasis – galime pasirūpinti jų maistu, suberdami jį į lesyklėles. Tačiau pats paprasčiausias būdas – laikyti augalus, kurie ilgai ant savo šakelių išlaiko vaisius ar uogas. Jais gali būti: erškėtrožės, gudobelės, šermukšniai, šaltalankiai, rojaus obuoliukai ir kiti“, – pataria Lina.
Visgi, pašnekovė įspėja, kad tokia rekomendacija negalioja tuo atveju, kai ant vaiskrūmių lieka supuvę vaisiai. Pasak jos, dažniausiai su šia problema – likusiais supuvusiais vaisiais ant šakų – susiduria obelys. Dažnai tokiu atveju nutinka taip, kad obuoliai, dar kabėdami ima raukšlėtis, pūva ir niekaip nenukrenta:
„Tokius vaisius vadiname „mumijomis“. Jos gali būti užkrato šaltinis, todėl tokias „mumijas“ reikėtų būtinai nurinkti, perrinkti ir peržiūrėti visą vaismedžių sodą. Panašiai nutinka ir kaulavaisiams, todėl juos taip pat reikėtų peržvelgti atidžiau, kad ant šakių neliktų supuvusio derliaus.“
Artėjant žiemai taip pat reikėtų pasirūpinti ir lepesnėmis vaiskrūmių, vaismedžių, dekoratyvinių augalų veislėmis. Tačiau turėkite omenyje, kad kol kas imtis darbų, norint juos apdengti, imtis yra dar kiek per anksti.
Lina rekomenduoja sulaukti šiek tiek vėsesnio laikotarpio, kuomet oro temperatūra lauke vidutiniškai pasieks nuo -5 iki -10 laipsnių šalčio. Būtent tada ir bus galima imtis augalų paruošimo žiemai darbų.
„Kol kas dar leiskime augalams pasigrūdinti, nepradėkime jų šildyti per anksti. Kadangi pati nemėgstu savo sode auginti lepių augalų, kad netektų skirti pernelyg daug dėmesio jų priežiūrai, todėl ir kitiems visuomet rekomenduoju prieš perkant sodinukus pasidomėti, kokia yra jų atsparumo šalčiui zona.
Pasirinkus šalčiui atsparius augalus, prieš žiemą reikia prižiūrėti tuos sodinukus, kurie yra neseniai pasodinti arba auga pirmaisiais, antraisiais metais. Dažnu atveju, apdengimui užtenka užberti žemėmis, durpėmis arba kompostu augalo apatinę dalį.
Ypatingai tai galioja tuo atveju, kai augalas yra skiepytas ir skiepo vieta yra apačioje, žemai. Kadangi skiepo vieta yra pati jautriausia, būtent todėl ją reikia apdengti kompostu, durpėmis ar žemėmis. Taip kitais metais ta vieta bus apsauga dar labiau, o atėjus pavasariui reikės tik nustumti žemes į šoną ir augalas bus peržiemojęs šalčius sėkmingai“, – pataria apželdinimo specialistė.
Gėlynas ir daržas
Gėlynas. Pasak Linos, dabar ar truputį vėliau yra pats metas sodinti svogūninius augalus, tokius kaip: tulpės, krokai, žydrės, narcizai, scylės, sniegžydrės ir kiti.
„Svogūniniai augalai tampa vis populiaresni. Iš tiesų niekas taip nedžiugina pavasarį, kaip pražydę svogūniniai augalai. Jie ne tik suteikia nuostabų efektą, tačiau ir nereikalauja didelių pastangų, norint juos užauginti, kadangi tai padaryti – nesudėtinga“, – nusišypso kursų „Geltonas karutis“ autorė Lina.
Visgi, norėdami pavasarį džiaugtis gražiausiais žiedais, turėkite omenyje, kad sodinti svogūninius augalus reikia dabar, todėl yra labai svarbu nepraleisti šio momento. Taip pat – negalima augalų sodinti ir per anksti:
„Siūlau svogūninius augalus sodinti ne anksčiau nei spalio viduryje, tam, kad pasodinti neišdygtų anksčiau laiko. Jeigu augalus sodinsite ir lapkritį – viskas gerai. Jie taip pat puikiai prigis net jeigu sodinsite ir gruodžio pradžioje, žinoma, jeigu nebus dar pasirodęs įšalas.“
Specialistė juokauja, kad yra tam tikri augalai, kurie mėgsta būtų pasodinti vėlų rudenį. Pavyzdžiui, dauguma gali nustebti sužinoję, kad vėlų rudenį galima sodinti rožes plikomis šaknimis.
„Didžiausias rožių veislių pasirinkimas yra vėlyvą rudenį, todėl praktiškai rudenį pasodinę miegančias rožes, turėsime geriausią jų prigijimą. Vėlgi, nereikėtų rožių sodinukų pasodinti pernelyg anksti. Tokiam darbui lapkritis yra tinkamiausiais laikotarpis“, – paaiškina Lina.
Daržas. L. Liubertaitė teigia, kad visi pagrindiniai darbai, kuriuos reikėjo padaryti darže, jau turėjo būti atlikti, tačiau šiuo metu pagrindinis darbas, kurį būtina padaryti – nurinkti derlių.
„Reikėtų nurinktą derlių sutvarkyti, sudėti, susandėliuoti. Darže dar galite palikti toliau augti kai kurias daržoves, pavyzdžiui, Briuselio arba lapinius (Kale) kopūstus, kadangi jie auga iki pat šalnų, todėl tikrai nėra didelio poreikio juos kažkur kitur perkelti“, – nusišypso ji.
Veja
Visgi, šiuo metu vienas svarbiausių darbų, kurį turėtų atlikti kiekvienas, kuris nori džiaugtis kitą sezoną vešlia ir žaliuojančia žole, yra vejos priežiūra: šienavimas ir lapų grėbimas. Nors pirmieji rudens mėnesiai visus pasitiko iškart atvėsusiais orais, tačiau tai nereiškia, kad veja nustojo augti:
„Veja puikiai auga ir rudenį, o tai automatiškai sufleruoja, kad ją yra būtina šienauti. Kiekvienais metais prognozės ir rekomendacijos, kada reikėtų paskutinį kartą nušienauti žolę prieš žiemą, vis kinta, sezonas vis nusitęsia, todėl nenuostabu, kad kartais veją šienauti paskutinį kartą tenka net ir gruodžio pradžioje.
Visgi, sunku pasakyti, kaip bus šiemet, tačiau svarbiausiai nepamirškite, kad bet kokiu atveju, šienauti yra būtina.“
Lina sako, kad nenušienavus vejos prieš žiemą, ilgi vejos lapeliai užvirs vieni ant kitų, o ilgainiui, žiemos metu, prispausti sniego jie paskatins puvimo, irimo procesus. Dėl tokios priežasties, po žiemos galime susidurti su išplikusiais vejos plotais:
„Jeigu veją nušienausite dar šiandien, tai nereiškia, kad tai bus paskutinis kartas. Kitas dalykas, ką yra svarbu padaryti kalbant apie vejos priežiūrą, kad ji sėkmingai peržiemotų, yra lapų grėbimas nuo jos.
Lapus po gyvatvorėmis galime sušluoti tiesiai po jomis, o nuo medžių nukritusius lapus, jeigu jie nukrito tiesiai į gėlyną, taip pat galime palikti, kadangi jie pasitarnaus kaip natūrali trąša. Per žiemą jie suirs ir pamulčiuos dirvą, tad turėsime daugiau privalumų, nes susidarys tarsi šildomasis sluoksnis, kuris apsaugos augalus.
Tačiau esmė tokia, kad nors lapus galime palikti po gyvatvorėmis ar gėlyne, tačiau juos yra privalu ir būtina nugrėbti nuo vejos.“
