Yra žinoma, kad dieta vaidina svarbų vaidmenį sergant šiomis ligomis, o maisto, kuriame yra daug riebalų ir druskos, geriausia vengti, nes dėl riebaus maisto gali užsikimšti kraujagyslės ir tai trukdytų kraujo tekėjimui į širdį. Druska padidina kraujospūdį, o tai papildomai apkrauna tokius organus kaip širdis.
Maistas gali būti kaltas dėl širdies ligų, jis taip pat gali padėti nuo jų širdį apsaugoti, rašo express.co.uk.
Gydytoja Emma Derbyshire, visuomenės sveikatos mitybos specialistė ir Didžiosios Britanijos uogų augintojų patarėja, portalui express.co.uk pasakojo apie uogų valgymo naudą. Ji sakė: „Širdies ir kraujagyslių ligų skaičius yra pats didžiausias – JK dėl to kasdien miršta 420 žmonių.
Jau seniai žinoma, kad vaisių ir daržovių valgymas yra labai naudingas širdies sveikatai, tačiau pastarasis tyrimas ypatingai pabrėžia, kaip svarbu valgyti įvairius spalvotus vaisius ir daržoves bei uogas“.
Jos patarimai pagrįsti mokslinių tyrimų išvadomis, teigiančiomis, kad uogų valgymas gali atlikti pagrindinį vaidmenį saugant širdies sveikatą.
Kuo naudingos uogos?
Uogose yra daug antocianinų – augalinių pigmentų, suteikiančių uogoms ryškią spalvą – ir jų randama tiek uogų odelėje, tiek minkštime, kitaip nei kitų vaisių odelėse.
Straipsnyje, paskelbtame „Molecular Aspects of Medicine“,teigiama, kad į racioną įtraukus kelias porcijas vaisių, kuriuose gausu antocianino, galima žymiai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant insultą, mirtinus širdies priepuolius ir aukštą kraujospūdį, riziką. Taip pat yra įrodymų, kad antocianinai gali pagerinti žarnyno sveikatą.
Straipsnyje rašoma: „Daugiau nei pusės visų širdies ir kraujagyslių ligų būtų galima išvengti patobulinus mitybą. Tai atsispindi vyriausybės tiksluose dėl vaisių/daržovių vartojimo, tačiau jie skiriasi visame pasaulyje, nenustato konkrečių vaisių/daržovių kiekių, be to jie gali būti ir sunkiai pasiekiami.
Daugiau įrodymų iš perspektyvios analizės, paremtos neseniai atliktais atsitiktinių imčių kontroliuojamais tyrimais, galima teigti, kad vaisiai/daržovės yra naudingi dėl bioaktyvių medžiagų, vadinamų flavonoidais.
Vienas flavonoidų poklasis – antocianinai, atsakingi už raudoną/mėlyną uogų atspalvį, sulaukia vis didesnio dėmesio.
Su mityba siejama bloga sveikata yra vienas iš svarbiausių mūsų laikų prioritetų, o paprasti maitinimosi pokyčiai, įskaitant kelių porcijų antocianinų turinčių vaisių įtraukimą į mūsų meniu, gali turėti didelį poveikį visuomenės sveikatai.
Antocianino kiekis pusėje puodelio gervuogių yra 70 mg, o mėlynėse yra dar daugiau – 120,8 mg tokio paties dydžio porcijoje.
Pusėje puodelio aviečių yra 30,2 mg, o braškėse – 20,5 mg antocianino“. Mėlynių nauda sveikatai taip pat buvo nurodyta 2020 metais žurnale „Advances in Nutrition“ paskelbtame dokumente.
Jame sakoma: „Mėlynėse yra daug fitocheminių medžiagų, įskaitant gausius antocianinų pigmentus. Iš įvairių fitocheminių medžiagų antocianinai, tikriausiai, daro didžiausią naudą sveikatai“.
Epidemiologiniai tyrimai sieja reguliarų, saikingą mėlynių ir (arba) antocianinų vartojimą su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir 2 tipo diabeto riziką bei geresniu svorio palaikymu ir neuroapsauga.
