Na, o jeigu norite japoninę vyšnią užsiauginti savo sode, turime jums gerų žinių. Auginti sakurą nėra sudėtinga, ji nereikalauja daug priežiūros. Svarbu, žinoti, kaip pasirinkti jums tinkamą veislę ir kaip ją pasodinti. Apie sakurų sodinimą, auginimą bei priežiūrą ir rašome toliau.
Sakura: išvaizda, kilmė ir reikšmė
Sakura (Prunus) – tai dekoratyvinė, iš Japonijos kilusi vyšnia. Todėl dažnai dar vadinama japonine vyšnia. Sakura yra bendras įvairių Prunus genčiai priklausančių medžių rūšių pavadinimas. Ji kilusi iš Rytų Azijos, labiausiai paplitusi Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje. Tačiau dabar plačiai auginama daugelyje pasaulio šalių. Tinkamiausias klimatas sakurai – vidutinis.
Sakura gali užaugti net iki 20 metrų ir gyventi 30–40 metų. Tiek aukštis, tiek žiedai, tiek forma priklauso nuo veislės. O jų yra išvesta daugybė. Tačiau reikia žinoti, kad ne kiekviena sakuros veislė gali būti auginama Lietuvos klimato sąlygomis.
Be abejo, labiausiai sakura išsiskiria savo žiedais. Jų grožiu bei gausa. Žiedų spalva svyruoja nuo vos vos rausvos iki sodriai rausvos, taip pat yra ir veislių, kurios žydi sniego baltumo žiedais.
Lietuvoje sakuros sužydi maždaug antroje balandžio pusėje. Savo gimtinėje pradeda žydi kiek anksčiau – jau kovo pabaigoje. Įdomu tai, kad tokie įspūdingi žiedai neturi jokio kvapo.
Žydi sakura 2–3 savaites, vėliau žiedlapiai nukrenta „žiedlapių sniegeliu“, o pati vyšnia pasidengia niekuo neišsiskiriančiais, paprastais žaliais lapais. Tačiau atėjus rudeniui, ji dar kartą patraukia mūsų dėmesį savo spalvingais lapais. Kai kurių veislių sakurų lapai rudenį nusidažo oranžine spalva, kitų – įvairiais raudonais atspalviais.
Japonijoje labai populiari sakurų žydėjimo šventė hanami. Kai kurie japonai tomis dienomis netgi pasiima atostogas ir specialiai vyksta ten, kur auga daugiau šių medžių pasigėrėti įspūdingu reginiu, pailsėti, pamedituoti.
Japonijoje sakurų žydėjimas simbolizuoja naują pradžią, o trumpalaikis žiedų grožis primena apie gyvenimo trapumą bei koks trumpas yra žmogaus gyvenimas. Todėl juo džiaugtis reikia čia ir dabar. Kiekvieną akimirką.
Ar sakura veda vaisius?
Turbūt vienas labiausiai daugelį žmonių dominančių klausimų yra, ar sakura augina uogas. Juk jeigu tai vyšnia, tai turėtų užauginti ir vyšnios uogas? Iš tiesų šiltesniuose kraštuose sakuros užmezga ir subrandina mažas, tamsias uogas. Tačiau jos nei išvaizdžios, nei didelės, nei skanios. Bet valgomos.
Lietuvoje auginamos sakuros vaisių paprastai nemezga dėl palyginti vėsaus ir atšiauraus klimato.
Kaip išsirinkti sakuros veislę?
Norint šį pavasarinį grožį auginti namuose, reikia labai atsakingai pasirinkti sakuros veislę. Deja, nemaža dalis Lietuvoje parduodamų medelių nėra atsparios mūsų žiemoms. Ypač atsakingai turėtų rinktis tie, kurie sakuras planuoja auginti Rytų Lietuvoje, kur žiemos dar šaltesnės nei likusioje šalies dalyje.
Geriausia įsigyti Lietuvoje užaugintus arba bent jau vieną žiemą čia žiemojusius sakurų medelius. Tuomet jie bus atsparesni šalčiams, labiau užsigrūdinę ir didesnė tikimybė, kad sėkmingai peržiemos pirmąją žiemą.
Dažniausiai mūsų medelynuose galime surasti dviejų rūšių sakuras: svyranti sakura ir koloninė sakura:
Svyranti sakura išsiskiria savo dailiu, svyrančiu žemyn vainiku. Paprastai šios vyšnios auga nedidelės ir įspūdingai atrodo pavasarį pasipuošę žiedų „kriokliu“.
Koloninė sakura auga aukšta, tiesi. Jos laja siaura, kylanti aukštyn, todėl neužima daug pločio. Tinka auginti ten, kur nėra daug erdvės.
Populiariausios Lietuvoje parduodamos sakurų veislės
Smailiadantė sakura (Prunus serrulata), kuri gali būti tiek svyranti, tiek koloninė, taip pat skiriasi žiedų spalva: nuo sniego baltumo (Prunus serrulata Snow Fountains) iki rožinių (Prunus serrulata Amanogawa);
Svyranti sakura (Prunus pendula) – tai nedidelio aukščio medelis (2–4 m), svyrančiomis šakomis ir gana plačia laja (iki 3 m). Žydi rožiniais žiedais.
Saržento vyšnia (Prunus sargentii) – tai daugiakamienė sakura, lengvai į šalis augančiomis šakomis, kurios sukuria platų, pusiau atvirą vainiką. Išskirtinė tuo, jog nužydėjus žiedams, pasirodo, bronziniai, dantytais kraštais lapeliai, kurie vasarą pažaliuoja, o atėjus rudeniui vėl nusidažo ryškia geltona bei oranžine spalva. Tai šalčiui atspariausia veislė.
Kas dar svarbu, renkantis sakurą?
Priklausomai nuo veislės, sakuros gali išaugti iki 10 metrų su 5–10 metrų pločio laja. Tad rinkdamiesi veislę, būtinai įvertinkite, ar subrendusiam medžiui pakaks vietos jūsų sode. Renkantis aukštą bei plačią veislę, apgalvokite, ar arti neauga kiti medžiai, ar užaugusi tokia sakura nesieks pastatų, neužgoš kitų augalų ir pan.
Jeigu vietos jūsų sklype trūksta, galbūt verta apgalvoti apie koloninės sakuros pasirinkimą. Arba rinktis Prunus pendula veislę, kuri nėra tokia plati ir aukšta. Beje, Prunus pendula netgi galima auginti dideliame, erdviame vazone. Tad jeigu labai norisi auginti savo sakurą, o vietos turite nedaug, tai ši veislė yra vienas iš geresnių pasirinkimų.
Sakurų sodinimas: tinkama vieta ir dirva
Taigi sakurai augti gali būti reikalinga daug erdvės. Be to, ne mažiau svarbu ir daug saulės šviesos. Rekomenduojama, kad per dieną sakura gautų bent apie 6 valandas tiesioginių saulės spindulių. Taip pat vieta, kurioje augs sakura, turi būti apsaugota nuo šalnų bei vėjų.
Sakura mėgsta kalkėtą, nerūgščią žemę. Dirva turėtų būti pakankamai drėgna, tačiau laidi vandeniui bei puri. Sakura nepakenčia užmirkstančios žemės, tokioje šaknys pus ir medelis žus. Be to, sakuros sodinimui parenkama derlinga dirva.
Jeigu nesate tikri, kokio rūgštingumo jūsų dirva, galite tai lengvai patikrinti lakmuso popierėliais. Dirvos šarminimui, jeigu reikia, naudokite gesintas kalkes, dolomitmilčius, pelenus arba trintus kiaušinių lukštus.
Sakurų sodinimas žingsnis po žingsnio
Sakurą rekomenduojama sodinti pasibaigus šalnoms, kad medelis galėtų be streso prigyti ir iki žiemos sutvirtėti.
Sodinama maždaug 3–6 m atstumu nuo kitų augalų lapijos pabaigos. Čia labai svarbu atkreipti dėmesį, kad atstumas skaičiuojamas ne nuo kamieno, o nuo lajos pabaigos. Tad būtina įvertinti, kiek dar augs greta augantys augalai.
Taip pat nesodinkite sakuros arti namo ar kitų pastatų. Būtinai palikite erdvės savo medžiui.
Sakurų sodinimas
Sakurai sodinti reikia iškasti duobę, kad joje laisvai tilptų medelio šaknys ir dar liktų vietos.
Į duobę įberiama organinių trąšų (pvz. komposto).
Sodinukas įdedamas į duobę tokiame gylyje, kaip prieš tai augo. Negalima pasodinti nei per giliai, nei per sekliai.
Užberiama žemėmis ir išlyginama dirva aplinkui.
Rekomenduojama pasodintą sakurą pritvirtinti prie kuoliukų, kad jie apsaugotų medelį nuo vėjų, kol šis įsišaknys ir prigis. Rišimui naudojami du kuoliukai, kurie įsmeigiami vienas priešais kitą, kiekvienas 60–70 cm atstumu nuo sakuros kamieno. Medelis pririšamas prie kuoliukų.
Pasodintą sakurą gausiai paliekite. Toliau, kol prigis, laistykite dažnai, gausiai, tačiau stebėkite, kad žemė neužmirktų.
Po pasodinimo medelį reikia patręšti granuliuotomis trąšomis. Rekomenduojama universalios NPK trąšos, nebent žinote, kad žemėje tikrai trūksta azoto ar kitų svarbių medžiagų.
Siekiant apsaugoti sakuros šaknis nuo temperatūrų pokyčių, žemę aplink sodinuką mulčiuokite žieve, medžio drožlėmis, kompostu. Mulčiuoti patariama 60 cm skersmens apskritimą aplink sakurą, 5–7 cm storio sluoksniu.
Tolesnė sakuros priežiūra
Sakura nuostabi tuo, jog prigijusi toliau auga sėkmingai ir jau patį pirmąjį pavasarį po pasodinimo turėtų pradžiuginti savo žiedais. Be to, ji labai sparčiai auga. Per metus gali paaugti net 30–60 cm.
Laistymas. Sakurą rekomenduojama laistyti tik itin sausais periodais / dienomis. Įprastai sakuros pakankamą kiekį vandens pasiima šaknimis iš žemės. Tačiau jeigu užsitęsia sausos ir karštos dienos, pastebite, jog lapai ima vysti ar suskilinėjo žemė, gausiai paliekite savo augalą.
Tręšimas. Kartą metuose, pavasarį, sakurą reikia patręšti universaliomis granuliuotomis trąšomis.
Genėjimas. Sakurų genėti nepatariama, tačiau jeigu iškyla tokia būtinybė genėti reikėtų tik gegužės–rugpjūčio mėnesiais, kai medis intensyviausiai auga.
Žiemojimas. Ypač pirmaisiais metais po pasodinimo medelį patariama pridengti nuo žiemos šalčių. Sakuros šakos linkę apšalti, tad jas taip pat reikėtų pasaugoti. Bent jau tol, kol augalas tvirtai prigis, sutvirtės, suaugs.
Sakura: ligos ir kenkėjai
Iš kenkėjų dažniausiai sakuros nukenčia nuo amarų, kurie minta jos sultimis. Amarai lengvai atpažįstami iš susiraukšlėjusių, besiraitančių, susitraukusių augalo lapų. Veiksmingiausias kovos su amarais būdas – purškimas insekticidais.
Kaip ir kiti slyvinių šeimos augalai, sakura dažnai kenčia nuo sidabralapio grybelio. Liga atpažįstama iš pilkų ar sidabrinių lapų. Tokius pastebėjus, nedelsiant reikėtų pašalinti visą šaką, nes grybelis labai greitai progresuoja ir gali būti mirtinas augalui.
Siekiant išvengti sidabralapio bei kitų grybelių, pavasarį sakuras kartu su kitais augalais apdorokite vario sulfato tirpalu.
Šaltinis: derlingas.lt
