Gydytoja ortopedė traumatologė Jurga Petronė sako, kad skoliozė – tai liga, kai dėl tam tikrų vidinių ar išorinių veiksnių iškrypsta stuburas – auga ne tiesiai, bet sukdamasis apie savo ašį, lenkdamasis, deformuodamas žmogaus krūtinės ląstą, liemenį. Moters teigimu, stuburo skoliozė nereta liga – ji diagnozuojama 2-3% vaikų ir net 30% suaugusių.
„Stuburas gali krypti visą gyvenimą. Kai trūksta baltymų maiste, trūksta raumenų masės, yra labai spartus augimas, vienos pusės raumenys yra daugiau įtempti nei kitos, pastovus spaudimas į vieną stuburo slankstelio pusę, lemia jo asimetrinį augimą.
Arba trūkstant vitamino D, kalcio maiste, esant osteoporozei. Toks nesimetriškas krūvis stuburui lemia vienos pusės slankstelio žemėjimą ir taip pat vystosi skoliozė“, – atskleidžia moteris.
Jurga Petronė atskleidžia, kad dažniausiai pirmieji skoliozės požymiai – asimetrinė laikysena, pečių, menčių, klubų, šonkaulių asimetrija.
„Visgi dažniausiai nebūna vienos skoliozės priežasties, prie jos išsivystymo prisideda paveldimumas, baltymų, kalcio, vitamino D trūkumas, netaisyklinga laikysena, fizinio aktyvumo stoka ar asimetrinis sportavimas, pavyzdžiui šokant sukinių į vieną pusę darymas. Skoliozę gali lemti ir traumos.
Skoliozė diagnozuojama klinikiniu ištyrimu, atliekamas Adamso testas, skoliometrija (stovint/sėdint), vertinama judesių amplitudė (Schober, Ott testai). Skoliozės laipsnis nustatomas padarius stuburo rentgenogramas“, – teigia gydytoja.
Kaip skoliozė daro įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei?
Moteris sako, kad vaikystėje skoliozė neturi didelės įtakos gyvenimo kokybei, dažniausiai sukelia tik psichologines problemas dėl kosmetinio kūno vaizdo.
Gydytojos teigimu, skausmai dažniau apasireiškia nuo 20-30 metų amžiaus. Virš 40 metų pacientus lėtiniai skausmai vargina tris kartus dažniau, o stiprus skausmas vargina net 20 kartų dažniau. Kartais, esant didelei skoliozei, gali sutrikti kvėpavimas.
„ Pastebėjus netaisyklingą laikyseną vaikai yra stebimi, rekomenduojama atkreipti dėmesį į sėdėjimą, stovėjimą, sportą, mitybą.
Taikoma komleksinis reabilitacinis gydymas, individuali kineziterapija. Esant 25° stuburo pakrypimui, sparčiam augimui, skoliozės progresavimui, gaminamas individualus įtvaras. Kai stuburo krypimas yra paūmėjęs, rekomenduojamas operacinis gydymas“, – teigia J. Petronė.
Skoliozės prevencijos būdai
Gydytoja Jurgita sako, kad geriausia stuburo krypimo prevencija – pilnavertė mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, taisyklinga laikysena ir šeimos gydytojo stebėjimas.
„Kuo anksčiau pastebėtas polinkis stuburui suktis, kuo anksčiau pradėtas stebėjimas, skirtas kompleksinis gydymas, tuo geresni rezultatai, tuo mažiau iškrypsta stuburas“, – sako ji.
J. Petronė sako, kad skoliozė gali progresuoti visą gyvenimą, tad gydymas irgi trunka visą gyvenimą: „Sudaroma individuali kineziterapijos, laikysenos, kvėpavimo pratimų programa, kurią praktikuodamas žmogus palaiko savo kūno stiprumą, stuburo tiesumą visą gyvenimą.“
Gydytoja akcentuoja, kad norint išvengti skoliozės atsiradimo, visiems vaikams rekomenduojamas fizinis aktyvumas viena valanda per dieną, suaugusiems pusvalandis per dieną.
„Dirbant, sportuojant stengtis tolygiai apkrauti visus raumenis, nedirbti viena kūno puse. Stengtis, kad netrūktų maiste baltymų, kalcio, vitamino D.
Einant pro veidrodį vis stabtelti, apžvelgti, pataisyti savo laikyseną į simetrinę, pastovėti prie sienos priglaudus sėdmenis ir pečius.
O jau diagnozavus skoliozę yra skiriama individuali kineziterapija, koreguojanti skoliozę, dažniausiai dirbama pagal Scroth metodiką. Tokių pratimų, kurie tiktų visiems nėra, kaip nėra identiškų žmonių, taip ir stuburas krypsta visiems skirtingai“, – komentuoja gydytoja.
