Tiek visuomenė, tiek ekspertai sveikino sprendimą leisti išsitirti antikūnus ne tik po persirgimo, bet ir vakcinacijos. Primenama, kad iki šiol norint gauti galimybių pasą, kuris po teigiamo antikūnų tyrimo galioja bent 60 d., galėjo tik persirgę žmonės. Tokiu būdu įvertinę savo imunizacijos lygį jie galėjo apsispręsti, kada jau metas pasiskiepyti nuo COVID-19.
Numačius, kad nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas turės galiojimo laiką ir pasiskiepijusiems žmonėms (7 mėnesius nuo paskutinės skiepo dozės), galimybę išsitirti antikūnus gavo ir šie asmenys.
Nors nėra atskirų specialistų rekomendacijų dėl antikūnų tyrimo atlikimo būtinybės, nemažai žmonių tiek po persirgimo, tiek galbūt apie jį neįtardami prieš ruošdamiesi skiepytis darosi šį tyrimą. Vis dėlto nemokamą testą valstybė nusprendė suteikti tik jau pasiskiepijusiems asmenims.
SAM: sprendžiant dėl vakcinacijos antikūnų tyrimai paprastai nevertinami
Paklausta, kodėl buvo priimtas sprendimas antikūnų testą kompensuoti tik pasiskiepijusiems asmenimis, SAM pažymėjo, kad įprastai sprendžiant dėl vakcinacijos nėra vertinami antikūnų tyrimų rezultatai.
„Tad visiems gyventojams, kurie dar nėra pasiskiepiję COVID-19 vakcinomis, rekomenduojama tai padaryti, nepaisant antikūnų tyrimų rezultato. Vieną serologinį tyrimą sprendžiant dėl sustiprinančiosios dozės bus galima atlikti nemokamai todėl, kad Lietuvos statistikos departamento atlikto tyrimo duomenimis, taip pat užsienio šalių paskelbtų mokslinių tyrimų duomenimis stebima, jog praėjus 4 mėnesiams po pilnos vakcinacijos nuo COVID-19, ženkliai pradeda mažėti vakcinų efektyvumas, o tai kelia didesnę riziką pilnai pasiskiepijusiems asmenims po tam tikro laikotarpio susirgti COVID-19 koronaviruso infekcija“, – aiškinama portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Priduriama, kad atsižvelgiant į pasaulyje plintančią omikron atmainą, Pasaulio sveikatos organizacija šiuo metu rekomenduoja visiems skiepytis vakcinomis nuo COVID-19 ligos bei tiems, kurie yra pasiskiepiję anksčiau, vakcinuotis sustiprinančiąja doze.
SAM teigė, kad antikūnų tyrimų rezultatas neturėtų būti pagrindu priimant sprendimą pasiskiepyti pirmąja doze.
„Daugumoje šalių antikūnų tyrimai individualiam imuniteto vertinimui nenaudojami. Paminėtina ir tai, kad šiuo metu antikūnų tyrimai prieš SARS-CoV-2 virusą skirtingos laboratorijos atlieka skirtingais reagentais ir rezultatai negali būti lyginami tarpusavyje.
Rekomenduojama nesivadovauti serologiniais antikūnų tyrimais sprendžiant dėl vakcinacijos, o persirgusiems asmenims rekomenduojama skiepytis praėjus 150 dienų po diagnozės teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu patvirtinimo“, – argumentus teikė ministerija.
Sprendimas dėl kompensavimo – politinis, ne mokslinis
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė pažymėjo, kad sprendimas, kuriais atvejais testą reikėtų kompensuoti – politinis, ne mokslinis. Bet tai, kad antikūnų testas dabar „galioja“ bei tinka galimybių pasui gauti ir pasiskiepijus – labai geras dalykas.
„Kaip suprantu, tai susiję su galimybių paso pakeitimais, nes įvedamas jo galiojimo terminas paskiepytiems asmenims. Bet jie gali prasitęsti galimybių pasą pasidarę antikūnų testą.
Taigi, tuo būdu tas naujas sprendimas tarsi sušvelninamas, suteikiama galimybė tą testą atlikti nemokamai. O persirgusieji jau ir anksčiau turėjo galimybių pasą, galiojantį 7 mėnesius ir galėjo tokiomis pat sąlygomis jį prasitęsti, tai jokių naujų sprendimų čia nepriimta“, – komentavo ji.
Mokslininkė patvirtino, kad nei vakcinų gamintojai, nei agentūrų neteikia rekomendacijos, jog prieš vakcinuojantis sustiprinamąja doze reikėtų išsitirti antikūnų lygį, bet tokią praktiką pateisina.
„Galiu tik rekomenduoti, kad tam žmogui, kuris rūpinasi savo sveikata, prieš revakcinuojantis būtų naudinga pasidaryti antikūnų tyrimą. Jei jis yra neigiamas ar arti kažkokios slenkstinės reikšmės, tai tokiam žmogui yra saugu revakcinuotis. Bet jei antikūnų lygis yra aukštas, jis turi žinoti, kad tai gali būti susiję su ryškesnėmis nepageidaujamomis reakcijomis“, – anksčiau yra sakiusi A. Žvirblienė.
Kuo svarbus kovido „statusas“?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas taip pat teigė, kad sprendimas kompensuoti antikūnų tyrimą tik tam tikrai daliai žmonių – politinis. Kartu jis pažymėjo dar nuo pandemijos pradžios akcentavęs, kad, jo nuomone, kiekvienam svarbu žinoti savo COVID-19 „statusą“.
„Ir ne tik kad žinotų, bet ir suprastų, kodėl tai ir atitinkamai elgtųsi bei rūpintųsi savimi. Jei kyla dvejonių, ar jau reikia revakcinuotis, ar žmogus nežino, persirgo ar ne, turi antikūnų ar ne, tada gali išsitirti ir atitinkamai pagal tyrimo rezultatą priimti sprendimą“, – kalbėjo specialistas.
Kita vertus, jis priminė, kad tie, kad dar nepasiskiepijo, tą reikėtų kuo greičiau padaryti: „Jei jau praėjo laikas ir yra teisinė galimybė revakcinacijai, kodėl tuo nepasinaudoti?“
Kaip veikia „buitinė imunizacija“?
Dalis žmonių, prieš nuspręsdami dėl skiepų pasidarę antikūnų tyrimus stebisi, kad apskritai jų turėjo, nors oficialiai nesirgo. Kiti gi randa daug didesnius antikūnų skaičius, nei praėjus mėnesiui kitam po ligos.
Aiškindama tokį reiškinį A. Žvirblienė ne kartą yra įvardijusi vadinamosios „buitinės imunizacijos“ efektą.
Tuomet žmogus net apie tai nenutuokdamas gali būti turėjęs sąlytį su virusu ir taip suaktyvinęs apsaugą, t. y. organizmas pagaminęs antikūnų.
„Tuomet jis [antikūnų titras] gali būti staiga šoktelėjęs, kas rodytų apie vadinamąją buitinę imunizaciją, pakartotinį susidūrimą su virusu“, – pridūrė A. Žvirblienė.
Kaip yra aiškinusi ji, susidūrimas su tikru virusu paskiepytam žmogui ir persirgimas besimptome infekcija kaip tik sustiprina imunitetą: „Taip bus sustiprintas imunitetas prieš visus viruso komponentus – tai vadinamoji buitinė imunizacija ir ji būtų net naudinga. Taip per laiką populiacijoje susiformuotų žmonių dalis, kurie yra atsparūs, nes jų imuninė sistema buvo pastimuliuota naujais viruso variantais.“
Kartu primenama, kad tie asmenys, kurie po pilnos vakcinacijos buvo susirgę koronavirusu, tai tolygu revakcinacijai ir papildomai dar kartą skiepytis nereikia.
Kaip galima atlikti nemokamą antikūnų tyrimą?
Nuo gruodžio 1 d. kiekvienas pagal pilną vakcinacijos schemą pasiskiepijęs šalies gyventojas gali nemokamai išsitirti dėl antikūnų. Nevakcinuotiems asmenims šis tyrimas nemokamai nebus atliekamas.
Kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologiniai tyrimai nemokamai bus atliekami vieną kartą gyventojams ne anksčiau kaip po 120 dienų po vakcinacijos pagal pilną vakcinacijos schemą.
Įstaigų, kuriose atliekamas nemokamas antikūnų tyrimas, sąrašą, skelbiamą SAM svetainėje, galite rasti čia. Pažymima, kad jis yra nuolat atnaujinamas.
SAM primena, kad atliekant serologinį antikūnų tyrimą, imamas kraujo mėginys. Tyrimo rezultatas parodo, ar asmuo yra persirgęs COVID-19 liga.
Portalas tv3.lt primena, kad anksčiau skelbta, jog nemokamai atlikti vieną serologinį antikūnų testą galimybių pasui gauti galės vaikai nuo 12 m. 12–16 m. amžiaus vaikams galimybių pasas bus reikalingas pramogų ir prekybos vietose. Tuo metu jo formalaus ir neformalaus ugdymo veiklose jo nereikės.
Kiek antikūnų dar rodytų apsaugą?
Onkoimunologas dr. Marius Strioga vertinant antikūnų kiekį siūlė orientuotis delta atmainai apsibrėžiant 1000 BAU/ml vertę.
„Taigi nors neturime tikslaus skaičiaus, bet bent nusibrėžkime empirinę ribą remiantis esamais duomenimis. Jei atlikus tyrimus prie alfa atmainos ta riba buvo 500 BAU/ml, tai prie užkrečiamesnės atmainos padauginkime iš 2. Tai bus žmonėms kiek aiškiau, kai bus riba. O jei yra 3000–5000 BAU/ml, tai kam tą imuninę sistemą papildomai dirginti?“ – pasakojo jis. Tiesa, tokia kad ir rekomendacinė riba nebus sąlyga galimybių pasui gauti, tai orientacinė vertė sprendžiant dėl revakcinacijos.
Kaip yra pabrėžęs M. Strioga, tie, kurie nori įsitikinti, kiek turi antikūnų, ir įsivertinti riziką, pirmiausiai neturėtų patys skubėti vertinti tyrimo rezultatų.
„Tą turėtų atlikti ne pats žmogus, bet šeimos gydytojas ar kitas medicinos specialistas. Nes antikūnai gali būti tiriami prieš visą S baltymą, prieš tam tikrą jo sritį, prieš jo vadinamą RBD sritį – tą, kurią virusas naudoja jungtis prie mūsų ląstelės receptorių. Šie antikūnai turbūt yra vieni informatyviausių ir labiausiai koreliuojantys su galimu veiksmingumu“, – sakė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad dabar visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis trimis vakcinomis: „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Janssen“ (gam. „Janssen Pharmaceutica NV“) sustiprinančioji dozė skiriama, praėjus keturiems mėnesiams po pilnos vakcinacijos, „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – po šešių mėnesių.
Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina. „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai.
Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imuniteto sustiprinimui bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.
