Kaunietė Raimonda pasakojo, kad dėl standartinių ir praktiškai nuolatinių siuntimų vaikui pas gydantį specialistą pandemijos metu pas šeimos gydytoją galėjo kreiptis nuotoliniu būdu. Dabar gi siuntimo vidury dienos moteris kartu su dukra priversta ateiti pas gydytoją.
Nusivylimo jausmas
„Įtariu, ne man vienai toks nusivylimo jausmas. Per pandemiją vieni pyko, kiti džiaugėsi, tarp jų – ir aš, kad nemažą dalį reikalų su gydytojais būdavo galima susitvarkyti nuotoliniu būdu. Galvojau, kaip faina būtų, kad viskas taip ir liktų.
Mažiau eilių prie kabinetų, mažiau progų pasigauti naują virusą ir dar n+1 priežastį galėčiau sugalvoti. Deja... Pandemija, kaip sako žmonės, baigėsi, nuotolinės paslaugos irgi. Reikia siuntimo pas pulmonologą, kuris vaiką gydo daugiau nei penkerius metus ir tik jis gali pakeisti vaistų dozes ir, žinoma, išrašyti juos. Ta proga viduryje darbo ir mokyklos dienos kulniuosime pas pediatrę... Vakarinių ar iki pamokų pradžios talonų kitai savaitei nebėra“, – savo patirtimi dalinosi mama.
Moteris pasakojo, kad jos 10-metė dukra serga alergine astma, o ligai paūmėjus reikia peržiūrėti naudojamų vaistų dozavimą.
„Kadangi vaistai – specializuoti, juos išrašo ir dozavimą prižiūri ne pediatras, bet gydantis specialistas. Mūsų atveju – pulmonologas. Kad patektum pas jį, reikia siuntimo. Jį išduoda tik gyvos konsultacijos metu.
Tokia tvarka, anot mūsų šeimos gydytojos, atnaujinta atšaukus pandemiją. Mano akimis, tai nėra patogu nei gydytojams, nei pacientams“, – portalui tv3.lt pasakojo kaunietė.
Susiaurino galimybes
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma Kundrotė patvirtino, kad nuo gegužės 1 d. galimybė teikti nuotolines konsultacijas buvo gerokai susiaurinta.
„Kai dar iki kovido atsirado nuotolinės konsultacijos, jos buvo skirtos tik tyrimams aptarti ir gal užsakyti kelis tyrimus, tai buvo mažas spektras, ką su jomis buvo galima padaryti. COVID-19 situacija tuo metu atvėrė daugiau galimybių, kaip galima išnaudoti nuotolines konsultacijas.
Tad grįžimas vien vėl į labai siaurą jų spektrą kiek sutrikdė gydytojus. Norėtųsi nuotolines konsultacijas naudoti kiek plačiau – tada, kada reikia, jos padeda taupyti brangų šeimos gydytojo laiką. Pavyzdžiui, pacientą ką tik esi matęs, jis atliko tyrimus, jie tau yra aiškūs ir beliko pacientui užpildyti siuntimą, šiuo metu jie yra elektroniniai, tad atvykti pas gydytoją pasiimti jo tikrai nereikia. Tačiau dabar to padaryti nuotoliu ligonių kasos jau neleidžia“, – komentavo šeimos gydytoja.
Nuotoliu – tik tyrimus pakomentuoti ir vaistus pratęsti
T. Kundrotė įvardijo, kad dabar nuotoliu gydytojui leista tik pakomentuoti tyrimus ir pratęsti vaistus lėtiniams ligoniams, jei jų situacija yra nepasikeitusi.
„Pavyzdžiui, kokie vaistai nuo hipertenzijos – iš esmės pats pacientas kontroliuoja savo kraujo spaudimą ir užtenka žodinio kontakto, patvirtinimo iš paciento, kad spaudimas nekyla. Tai dar iki pandemijos jie turėdavo apsilankyti pas gydytoją. Tai tokiais atvejais tikrai nereikia, kad pacientas ateitų.
Pacientas, sergantis lėtine liga, turi kas 3 mėnesius ateiti kontrolei, bet, pavyzdžiui, yra biologinės terapijos, kuriomis gydomi onkologiniai pacientai, kurie turi kas pusmetį eiti pas specialistą. Aš jiems galiu tik siuntimą išrašyti, nes tai visiškai ne mano sritis. Tai patogiausia jį būtų siųsti telefonu, apskritai ministerija galėtų persvarstyti šiuos dalykus ir kad išvis nereikėtų to siuntimo“, – komentavo šeimos gydytoja.
Kiti nori konsultacijos telefonu be pagrindo
Kita vertus, gydytoja pabrėžė, kad dalis žmonių per daug įprato prie nuotolinių konsultacijų ir nori tik vaistų ar nedarbingumo telefonu.
„Pacientams reikia suprasti, kad laikas grįžti į gydytojų kabinetus, laikas registruotis. Dabar jau reikia skirti laiko sau, atvykti normaliai pas gydytoją, ypač tiems pacientams, kurie turi nusiskundimų – kažką skauda, išbėrė ar dar kažkas įvyko. Tai tokie pacientai turi atvykti pasirodyti pas šeimos gydytoją.
Pati neseniai turėjau atvejį – skambina pacientas, skundžiasi, kad ištino sąnarys, skauda, parašykite man tyrimus ir vaistų. Tai nei aš tą sąnarį mačiau, nei lanksčiau, nei galiu pačiupinėti, aš nežinau diagnozės. Ištinęs sąnarys – tai ne diagnozė. Gali būti begalė priežasčių – nuo lūžio iki vėžio. Tai juk gydymas skirsis“, – akcentavo T. Kundrotė.
Kitais atvejais pacientai suskaudus gerklei teprašo antibiotikų. „Panašu, kad gydytojas daugiau reikalingas tik tam, kad parašytų vaistą ar paskirtų tyrimą, bet jis iš tikrųjų yra ne tam, o kad apžiūrėtų, įvertintų“, – pridūrė ji.
Nedarbingumą dėl COVID-19 gali duoti tik gyvai
Gydytoja pasakojo, kad nors pacientai registruojasi tam tikru laiku, iš esmės vėl grįžtama į ikipandeminius laikus, kai gyventojai būriuodavosi šalia gydytojo durų.
„Aišku, daugiau spiečiasi tie, kurie ateina nesiregistravę su skubiais atvejais. Kita vertus, reikia įvertinti, ar keturis mėnesius skaudanti nugara – tai skubus atvejis. Bet srautus vis tiek reguliuojame, nes ir sergančius kovidu turime konsultuoti gyvai“, – komentavo T. Kundrotė.
Ji tvarka gydytojai irgi kėlė abejonių, kai sergančiam žmogui reikia brautis į gydymo įstaigą.
„Jei žmogui užtenka tik pasikonsultuoti, kaip gydytis namie, tai gali padaryti telefonu, bet nedarbingumo nuotoliu išduoti negalima. Yra niuansų, pačioms įstaigos nurodyta susiorganizuoti tvarkas, gal išskirti atskirą laiką, kada ateina toks pacientas. Bet nepatinka man ta tvarka, susirgo žmogus, gerklę skauda, kosti, uoslės nejaučia, tai nuėjo į parduotuvę, nusipirko greitąjį testą, pasidarė, teigiamas. Į darbą eiti nenori, kad kitų neužkrėstų, tai būtinai turi ateiti pas mane“, – komentavo T. Kundrotė.
Ji kartu pridūrė, kad ne visi pokyčiai yra apgalvoti, mat panaikinus mobiliuosius punktus ir COVID-19 testus atliekant poliklinikose šios paslaugos apmokėjimas nėra sutvarkytas. „Tai eina iš pačios įstaigos, gydytojo algos kišenės“, – pridūrė gydytoja.
Prioritetas – gyvoms konsultacijoms
Panaikinus ekstremalią situaciją dėl COVID-19 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentavo, kad dabar prioritetas vėl bus teikiamas gyvoms konsultacijoms.
Tačiau pažymima, kad gydymo įstaigos ir toliau turės užtikrinti viruso plitimo prevenciją. „Gydymo įstaigų lankytojai turės laikytis infekcijų kontrolės taisyklių, bus įdiegiamos įvairios organizacinės skambučių valdymo, pacientų informavimo priemonės.
Siekiant užtikrinti, kad COVID-19 liga neplistų gydymo įstaigose, pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos privalės turėti papildomas medicinos priemones: bekontakčius termometrus, pulsoksimetrus, asmens apsaugos priemones visiems darbuotojams“, – pažymi SAM.
Įstaigos ir toliau turės užtikrinti, kad būtų valdomi žmonių skambučių srautai ir pacientai galėtų prisiskambinti į registratūrą. Žmogui nepavykus prisiskambinti, jam bus perskambinama. Visiems pacientams turės būti užtikrinta galimybė pasirinkti jiems patogų registracijos būdą: telefonu, internetu ar atvykus gyvai į įstaigos registratūrą.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo gegužės 1 d. pasikeitė ir kaukių, testavimo tvarka.
