Vyriausybės atstovai tikina, kad reforma užtikrins daugiau ir įvairesnių paslaugų savivaldybėse, bus kuriami sveikatos centrai, kurie sujungs greičiausiai ligonines ir šeimos gydytojo institutą.
Ministras Arūnas Dulkys teigia, kad sveikatos paslaugas bus galima gauti arčiau namų, apie 80 proc. problemų bus sprendžiama savivaldybėse. Taip pat žadama spręsti ir pacientų, kurie negali nuvažiuoti į aukštesnio lygio ligoninę, pavėžėjimą, reformuojama ir greitoji medicinos pagalba.
Tačiau opozicija teigia, kad reforma tik atitolins paslaugas, sukurs sistemą, kuri leis uždaryti ligonines, atleisti šeimos gydytojus, sukurs ydingą finansavimo mechanizmą ir daugiau žmonių iš regionų skatins į savo sveikatą numoti ranka.
Apie tai, kokias pasekmes pacientams turės sveikatos tinklo reforma, su SAM Asmens sveikatos departamento direktore Odeta Vitkūniene, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu Mindaugu Sinkevičiumi, Joniškio ligoninės direktoriumi Martynu Gedminu, Molėtų ligoninės direktoriumi Vaidotu Grigu diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Kam reikia naujo darinio – sveikatos centro?
SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pažymėjo, kad pagrindinė žinutė, kurią neša visa tinklo vystymosi filosofija – kaip pakeisti žmonių elgesį ir sveikatos kultūrą, kad jie kuo ilgiau gyventų sveikai ir jiems kuo mažiau reikėtų sveikatos priežiūros paslaugų.
„Tam tikslui yra pasiūlyta sveikatos centro koncepcija kiekvienoje savivaldybėje, kad šeimos gydytojas kartu su komanda, gydytojais specialistais galėtų padėti tiek išvengti ligų, tiek padėti jas valdyti. [Tuo metu siekiama, kad] ligoninių ir stacionarinių paslaugų gyventojams reikėtų kuo mažiau arba tada, kai tos situacijos yra labai sudėtingos, jiems galėtų būti teikiamos regionų centruose ar universitetų ligoninėse ar regionų-rajonų ligoninėse“, – aiškino ji.
Paklausta, kuo skirsis ruošiami steigti sveikatos centrai nuo dabar įprasto apsilankymo poliklinikoje, O. Vitkūnienė pažymėjo, kad pagrindinė jo idėja ta, jog pacientas tiek šeimos gydytojo, tiek gydytojo specialisto paslaugas gautų ir apie 80 proc. sveikatos poreikių ir problemų galėtų spręsti savo savivaldybėje.
„Sveikatos centras savivaldybėje gali atsirasti keliais būdais. Vienas jų – kaip struktūrinis juridinis asmuo, apjungiant tiek vieną ar kitą įstaigą ir teikiant paslaugų paketą. Mes tai vadiname baziniu sveikatos paslaugų paketu gyventojams, kad prisidėtų prie to teisingo, aiškaus paciento kelio siekiant mažinti eiles.
Kita sveikatos centro koncepcija, kuri siūloma didesnėms savivaldybėms – tai bendradarbiavimo modelis, įgyvendinant sveikatos centro koncepciją, tai yra kai bendradarbiauja šeimos gydytojas, gydytojai specialistai, kaip yra užtikrinama skubi pagalba mūsų pacientams, kad jis nebūtų siuntinėjamas ar vaikomas dėl sveikatos priežiūros paslaugų ir jam padėtų čia ir dabar gauti pagalbą“, – dėstė SAM atstovė.
Nuogąstauja, kad vykti reikės toliau, o paslauga nepagerės
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius savo ruožtu teigė, kad tiek savivaldybių, tiek rajoninių, regioninių gydymo įstaigų vadovams dėl ruošiamos pertvarkos vis dar kyla ne vienas klausimas.
„Vienas esminių klausimų, kalbant apie funkcinį veikimą sutarčių pagrindu, man ir daugeliui atrodo, kad iš principo ta reforma, kuri vyksta ir kuriai esame išsiderėję nemažą kiekį pinigų, ji labiau panaši į paslaugų centralizaciją, kai didesnės paslaugos centralizuojamos į respublikinius vienetus ir norint gauti paslaugą rimtai situacijai to negalėsi vietoje. Atskirais atvejais yra ir tų gyvenimiškų, paprastesnių atvejų – tas pats gimdymas. Kai kur ta paslauga jau dabar iškeliauja iš Kėdainių, Ukmergės – pakankamai vidutinio dydžio miestų į dar didesnius“, – kalbėjo jis.
Anot M. Sinkevičiaus, nėra iki galo aišku, kas pavėžės 85 m. senjorą iš, pavyzdžiui, Jonavos į Kauną. „Bandoma pasakyti, kad visos ambulatorinės, pirminės sveikatos priežiūros paslaugos neva liks savivaldos kompetencijos rėmuose, o rimtos kvalifikuotos, klasifikuotos pagalbos reikės važiuoti į pagrindinius centrus.
Tai jei dabar dalį atliekamų paslaugų Kretingoje, Pakruojyje ar Jonavoje perkelsim į centrus, važiuoti reikės dar toliau. Klausimas tada paslaugų prieinamumo. Jei sutinkame, kad sveikata, švietimas – viešoji paslauga, kuri prieinama mokesčių mokėtojams, tai, manau, kas tokios reformos turinys nebūtinai reikš, kad kokybė pagerės, o prieinamumas kad galimai pablogės, gali taip nutikti“, – įspėjo LSA prezidentas.
Dalies paslaugų rajone nebegalės atlikti
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. dr. Julius Kalibatas taip pat įžvelgė ruošiamo pertvarkos spragų.
„Kalbama daug, bet situacija tokia, kad tą reformą ruošiasi daryti teoretikai, kurie gyvenime nėra darę jokios sveikatos apsaugos reformos. Aš, kaip vienas iš pagrindinių žmonių, kuris kūrė ir diegė šeimos medicinos modelį Lietuvos sveikatos sistemoje, matau ir jau galiu prognozuoti, su kokiomis problemomis bus susidurta“, – komentavo jis.
Profesorius sutiko, kad optimaliai funkcionuojanti šeimos medicina pati gali spręsti 80 proc. sveikatos apsaugos problemų: „Šiuo metu šito nėra dėl to, kad paslaugos dažnai atitolintos, šeimos medicina nebuvo decentralizuota, liko didžiulės poliklinikos, kur po to paties vadovo kepure yra ir pirminė, ir antrinė sveikatos priežiūra, kai kuriose įstaigose – ir tretinė. Ir visą laiką kalbėjome, kad prioritetas turi būti pirminė sveikatos priežiūra“, – komentavo J. Kalibatas.
Anot profesoriaus, kadangi dabar šeimos gydytojo funkcijos yra susiaurintos, jis neatlieka viso to, ką galėtų pagal savo kompetencijas.
„Kadangi ruošiamasi kurti sveikatos centrus, be abejonės, matau, kad chirurginės paslaugos, labai paprastos – apendicito operacija, išvaržos, akušerinės ginekologijos paslaugos bus nutolintos nuo žmogaus. Nes konkrečiai rajoninės ligoninės tokių paslaugų negalės padaryti“, – konstatavo J. Kalibatas.
Tikslas – „nukrauti“ ligonines
O. Vitkūnienė tikino, kad šeimos gydytojo rolė ir pirminė sveikatos priežiūra ir toliau išliks prioritetu, tačiau būtent reforma įgalins gydytoją, padedant komandai, daugiau laiko skirti pacientui.
„Šiandien jis nespėja padėti pacientų ir tiek rūpintis jo sveikata, tiek atsakyti į rūpimus klausimus ir valdyti jų ligas, ko pasekėm ta, kad pacientai dažnai keliauja į stacionarus“, – aiškino SAM atstovė.
Ji pažymėjo, kad tokie sutrikimai kaip kraujospūdžio valdymas, bronchinės astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga ir kitos lėtinės ligos kitose šalyse valdomos ambulatorinėmis sąlygomis.
„Tikslas – „nukrauti“ ligonines, kad kuo daugiau padaryti šeimos gydytojas. Viskas sukasi aplink pacientą, kad jam savivaldybėje būtų galima išspręsti kuo daugiau klausimų“, – sakė O. Vitkūnienė.
„Tikslas – „nukrauti“ ligonines, kad kuo daugiau padaryti šeimos gydytojas. Viskas sukasi aplink pacientą, kad jam savivaldybėje būtų galima išspręsti kuo daugiau klausimų, ypač tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis arba daugiau nei 2 lėtinėmis ligomis“, – sakė O. Vitkūnienė.
SAM atstovė patikino, kad reformos tikslas bėra sutaupyti, bet turimus resursus panaudoti efektyviau: „Lietuva yra iš tų šalių, kuri sveikatos sistemai gali skirti tik apie 7 proc. BVP, tuo metu kitos šalys, apie kurių modelius svajojama, skiria apie 10 proc.“
Dalis gydytojų išeis į pensiją?
Bandydamas įsivaizduoti naujojo sveikatos centro veikimą M. Sinkevičius gi svarstė, ar tikrai dėl to šeimos gydytojas turės daugiau laiko pakelti akis nuo kompiuterio.
„Šeimos gydytojas, kažin, ar turės laiko ir galimybių, lyg sakoma, kad pirminę grandį stiprinam, investuosim, bet, man atrodo, bus priešingai. Bandoma šeimos gydytoją padaryti tarpininku-paštininku, kur nusiųsti pacientą, užkrauti sveikatos centą tuščiai ar nebūtinai tuščiai suktis, kad visi turėtų darbo. Ir nebūtinai dėl to visuomenė bus sveikesnė ir skirti pinigai panaudoti efektyviai“, – svarstė jis.
Anot J. Kalibato, pokyčiai gali kirsti dar skaudžiau, mat dalis arti pensinio amžiaus šeimos gydytojų nuspręs palikti darbus.
„Apie 30 proc. gydytojų yra pensinio ar priešpensinio amžiaus ir, kiek vykdėme apklausas, dalis šeimos gydytojų išeis į pensiją, kas buvo ir prasidėjus pandemijai. Tie visi pokyčiai ir psichologiškai ne visuomet malonūs, keičiasi situacija, reikalavimai. Sakyčiau, kad buvo kitas kelias – leiskime šeimos gydytojui dirbi pagal jo kompetencijas taip, kaip jį ruošėme. Ir jei jis taip dirba, šeimos medicina sprendžia 80 proc. visų problemų“, – pažymėjo profesorius.
Jei nieko nedarys, ligoninės „subyrės“
Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas gi teigė reformą matantis kaip galimybę daliai ligoninių apskritai išlikti, mat jei nieko nebus daroma, „reforma“ įvyks savaime ir bus daug skaudesnė – ligoninių paprasčiausiai neliks.
„Ši sistema yra apleista, ilgą laiką esminiai pokyčiai nedaryti, tai tokią užmaurojusią pelkę reikia išmušti kaip biliardo kamuoliukus. Matau lūkesčius ir klausimus SAM, bet ji yra steigėjas nedaug tų gydymo įstaigų, periferijoje nėra tinklo, nėra pavaldumo. Ir SAM nereguliuoja taisyklių, o su šia reforma sukuria prielaidas įstaigoms keistis ir išties gana daug autonomijos palikta“, – aiškino jis.
Anot M. Gedmino, ši reforma – lyg dviašmenis kardas: vieni, kurie turės sąmoningumo, ją pakreips bendruomenės sveikatos rezultatams pagerinti, kiti net ir su šia reforma iš esmės nieko nepakeis.
„Matau, kad daugelyje rajonų daug metų yra miegojimas ir užsistovėjimas. Ir kai kaip specialistas klausau vadovų, kurie skundžiasi, kad pas juos neateina specialistai, sakau, kad aš ir pats pas tokį vadovą niekada neateičiau. Ir realybė yra tokia, tai nėra lengvas klausimas ir jo nereikia vengti, kad daugelyje rajonų pamatiniai skyriai – tai vidaus ligos laikosi ant terapeutų, kuriems yra 70–75 metai.
Tai yra šviesūs, stiprūs žmonės, bet jei jie nepasikeis, ta ligoninė byrės. Ir per 5–7 metus šita reforma – įstaigų uždarymai vyks natūraliai. Dalis gydymo įstaigų užsidarys dėl to, kad nebuvo daryti sprendimai 10–20 metų“, – aiškino Joniškio ligoninės vadovas.
Ilgus metus ligoninių skyriai jau mažinami
Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas priminė, kad jau ilgus metus vis kažkas buvo redukuojama ir didelės katastrofos neįvyko.
„Neturime nei stacionarinės chirurgijos, akušerijos-ginekologijos, nei Vaikų skyriaus, nes srautai buvo maži. O tą paslaugą laikyti šalia vien dėl to, kad yra šalia, tikrai neapsimokėjo. Katastrofos jokios neįvyko – pasiskirstė srautai, aišku, žmonėms gal nepatogu nuvažiuoti toliau. Bet mūsų nemaži srautai važiuoja į Vilnių, ten šių paslaugų kokybė aukštos kvalifikacijos ir žmonės patenkinti“, – sakė jis.
V. Grigas teigė iš principo reformai pritariantis, tik su sąlyga, kad bus investuojama į ambulatorinės grandies, infrastruktūros, įrangos atsinaujinimą, specialistų pritraukimą.
„Matau, kai merai kalba apie tai, kad arčiau paslauga – bus geriau. Nebus geriau, jei esi fiziškai arčiau, bet nėra infrastruktūros, specialistų, jie seka paskui pacientų srautus“, – sakė M. Gedminas.
Nors reformos kritikai teigia, kad toks modelis, kai pirminė grandis apjungiama su antrine, grąžina dešimtmečiais metų atgal, anot pašnekovo, gyvenimas parodo, kad tas modelis gal nebuvo toks blogas.
M. Gedminas pridūrė, kad rajono gydymo įstaigos skirtos kiek kitokios užduotims nei regionų centrai, kurie reikalingi sunkioms situacijoms spręsti ir kritinėms būklėms stabilizuoti.
„Pavyzdžiui, Joniškio ligoninėje vidaus ligų, skubios medicinos arba dienos chirurgijos paslaugos turi būti tokios pat geros kaip Šiauliuose ar net geresnės. Tačiau mes neturime pacientų srauto stacionariai chirurgijai, akušerijai ir to išlaikyti neišeina. Matau, kai merai kalba apie tai, kad arčiau paslauga – bus geriau. Nebus geriau, jei esi fiziškai arčiau, bet nėra infrastruktūros, specialistų, jie seka paskui pacientų srautus“, – konstatavo jis.
Gaus pinigus ne už tai, kad žmogus suserga, bet išlieka sveikas
Ano jo, jei sveikatos centrai bus išnaudoti sėkmingai, tai reiškia, kad atsiras sveikatos rezultatų šeimininkas bendruomenėje.
„Dabar ligoninė gauna pinigus tada, kai žmogus suserga <...>, tau nerūpi, kad žmogus išlikų sveikas. <...> Jei mes turime gydymo įstaigų tinklą, kuris yra atsakingas už tam tikrą populiacijos dalį, jam skirti pinigai ir jų tikslas pasiekti kuo daugiau sveikatos.
Ir tik tada gydytojai ir medikai pradeda galvoti, ar man reikia laukti, kai vaikas atvažiuos su astmos paūmėjimu, jį pasiguldysiu ir pagydysiu. O galbūt man reikia dešimtadalį to kaip ligoninei, kaip sveikatos centrui kartu su visuomenės sveikatos biuru po savo sparnu investuoti į pelėsio išnaikinimą toje šeimoje ir kurti sveikatą. Tai finansavimo sistemos pakeitimas yra būtinas, kad medicina būtų orientuota į sveikatą“, – pabrėžė jis.
Portalas tv3.lt primena, kad reformos įgyvendinimas pareikalaus apie 800 mln. eurų. Kaip nurodė O. Vitkūnienė, pokyčiai turėtų būti pradėti ne anksčiau kaip nuo 2025 m.
