Miokardo infarktas – staigus širdies kraujagyslės, kuri maitina širdies raumenį, užsikimšimas. Procesas, kuomet užsikemša kraujagyslė, yra vadinamas okliuzija. Jo metu sutrinka ne tik maitinimas širdies raumenyje, tačiau ir aprūpinimas deguonimi, kurį tekėdamas kraujas atneša.
„Kuomet pradeda trūkti deguonies, atsiranda skausmas. Jį žmogus jaučia ne vieną kartą, kadangi šis užtrunka daugiau kaip dvidešimt minučių. Neretai jis gali tęstis ir ilgiau. Skausmas būna stiprus, jaučiamas už krūtinkaulio, nuo kurio toliau plinta į žandikaulį, kairę ranką, po mentimi arba į nugaros sritį.
Jis taip pat gali būti lydimas ir dusulio, šalto prakaito pylimo ir baimės. Paprastai toks skausmas gali intensyvėti, jeigu asmuo juda. Apskritai, jį atskirti galima ir dar dėl to, kad nieko panašaus iki šiol žmogus nebuvo turėjęs“, – aiškina pagrindinius, tipinius simptomus profesorius Pranas Šerpytis.
Dalis ligonių, kurie yra vyresnio amžiaus arba serga cukriniu diabetu, ištikus miokardo infarktui, gali jausti dusulį ir silpnumą. Būtent dėl šių simptomų, kurie neretai yra nurašomi kitoms ligoms, pacientai į medicinos specialistus kreipiasi pavėluotai:
„Dalis jaunų žmonių, kuriems atsiranda pykinimas, nesikreipia į gydymo įstaigą, nes galvoja, kad taip nutiko dėl suvalgyto kepsnio ar netinkamo maisto, atsirado skrandžio patologija. Tačiau, tokia elgsena uždelsia miokardo infarkto diagnozavimą.
Vis dėlto, tokio vieno, universalaus simptomo nėra, tačiau dažniausiai miokardo infarktą 50/50 procentų lydi stiprus, tempiantis skausmas už krūtinkaulio, šalto prakaito pylimas, mirties baimė.“
Dažniausios miokardo infarkto priežastys
Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas P. Šerpytis teigia, kad daliai žmonių, ši išeminė širdies liga vystosi palaipsniui, kuomet kraujagyslėje susiformuoja aterosklerotinės plokštelės.
„Čia lygiai tas pats kaip ir kelyje – jeigu gatvėje bus nedaug mašinų, tai tikimybė, kad atsitiks avarija yra mažesnė nei kitame kelyje, kuriame formuojasi automobilių spūstys. Miokardo infarktas būtent ir ištinka tada, kai tokių plokštelių susidaro vis daugiau ir daugiau.
Jų atsiradimui įtakos gali turėti lėtinis stresas, kuris gali būti tiek išorinis, tiek emocinis. Taip pat, tai nutinka dažnai ir tada, kai sergantis hipertenzija žmogus, į aukštą kraujo spaudimą nekreipia dėmesio ir negydo ligos. Tokie žmonės, turintys arterinę hipertenziją, turi net 6 kartus didesnę riziką patirti miokardo infarktą.
Pakilus spaudimui, kraujagyslėje gali būti iškelta plokštelė ir tuomet joje kraujo kūneliai susidurs vienas su kitu kaip ir tos mašinos kelyje. Tik jie suformuos ne spūstį, o trombą. Tad infarktas gali atsirasti tiek palaipsniui, tiek staiga“, – aiškina profesorius P. Šerpytis.
Ši išeminė širdies liga, gali užlupti ir žmones, kurie visai neturėjo iki šiol jokių panašių susijusių simptomų. Tokiais atvejais, ligai atsirasti įtakos turi ne tik stresas, kurio kasdienybėje dažnas patiria itin daug, tačiau ir sunkus, fizinis arba emocinis darbo krūvis, neteisingas gyvenimo būdas.
„Suvartojus daugiau alkoholio, keičiasi mūsų kraujo krešumo sistema, tad tokiu atveju gali išsivystyti ir miokardo infarktas. Jis taip pat neretai pacientus užklumpa ir po gausaus baliaus, kuomet asmenį ištinka vadinamas širdies priepuolis“, – priduria kardiologas.
Supratus, kad šalia esantį asmenį ištiko infarktas, būtina kuo skubiau suteikti arba iškviesti skubiąją medicinos pagalbą arba patiems kartu atvykti į medicinos įstaigą.
Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas tikina, kad dažniausiai, kuomet žmogų ištiko miokardo infarktas, tam, kad pristabdytų simptomus, skubios medicinos pagalbos darbuotojai pacientui duoda didesnę dozę aspirino, kad šis būtų įsisotinamas organizme ir šiek tiek pristabdomas ligos plitimas.
„Auksinės valandos“
Neretai visuomenėje žmonės maišo dvi pagrindines ir labai svarbias širdies ir kraujagyslių ligas – miokardo infarktą bei insultą. Profesorius P. Šerpytis tvirtina, kad insulto požymius galima daugiau pastebėti išoriškai:
„Ištikus insultui, žmogui gali nusvirti lūpa, pasikeisti veido išraiška, atsirasti trumpi sąmonės arba regos sutrikimai. Tokie simptomai yra daugiau būdingi esant smegenų kraujotakos sutrikimams, nes miokardo infarkto metu žmogus sąmonę praranda tik tuomet, kai jau yra grėsmingi širdies ritmo sutrikimai, vystosi ikiklinikinė mirtis ir reikia atlikti pirmuosius gaivinimo veiksnius.“
Anot pašnekovo, insultas yra daugiau susijęs su sąmonės netekimu, veido arba galūnių nutirpimu, nusilpimu, kuomet staiga negalima pakelti rankos, kojos. Taip pat dažnu atveju svaigsta galva, pinasi kojos, kalba ir žmogus jaučiasi tarsi būtų girtas.
„Abu susirgimai yra labai svarbūs, todėl pirmoji pagalba turi būti pradedama vadinamosiomis „auksinėmis valandomis“, tiek esant miokardo infarktui, tiek insultui. Šiuo metu gydymo tinklas yra toks, kad abiejų susirgimų metu laiku atvežus pacientą, gydytojai gali daug kuo padėti ir tokia situacija žmogui netaps nuosprendžiu.
Žinoma, mirštamumas nuo miokardo infarkto ligoninėje būna apie 5 procentai, nes išgelbėti dalies pacientų nepavyksta priklausomai nuo ligonio amžiaus, gretutinių ligų ir miokardo infarkto specifikos. Visgi, dažnu atveju daugumai galima pagelbėti ir suteikti kuo mažesnę pažaidą. Šiais laikais gydytojai gali tiek ištirpinti trombą, tiek atverti jį invaziniais metodais“, – teigia Vilniaus universiteto profesorius.
Kardiologas ne veltui užsimena apie „auksines valandas“. Jos yra svarbios ne tik siekiant laiku suteikti pagalbą, tačiau ir papulti į specialistų rankas dar tada, kol nežuvo miokardo ląstelės ir neišsivystė širdies nepakankamumas:
„Kuo mažiau bus pažeista kraujagyslė ir neprasidės širdies nepakankamumas, tuo mažiau prireiks invazinių gydymo metodų ir žmogus išliks darbingas. Paprastai miokardo infarktas pacientus užklumpa 5-7 gyvenimo dešimtmetyje.
Tačiau, kuo toliau, tuo dažniau jis yra diagnozuojamas ir jaunesniame amžiuje būtent dėl geresnės tyrimų diagnostikos, gydymo metodų. Jeigu lyginsimės į švedus ar vokiečius, tai ten susirgimų skaičius tenka 100 iš 1000 gyventojų. Lietuvoje tokia statistika yra viršijama keliais šimtais, tad per dieną, visoje šalyje, galima teigti, kad miokardo infarktas yra diagnozuojamas apie 40-50 žmonių.“
Prevencija
Pasiteiravus profesoriaus, kokia yra galima miokardo infarkto profilaktika, Pranas Šerpytis nusišypso, kad toks klausimas yra nuostabus dėl to, kad nėra vieno „auksinio rakto“, kuris padės išspręsti ligą.
„Pirmasis dalykas, ką reikėtų padaryti, tai sumažinti rizikos faktorius. Arterinis spaudimas neturėtų viršyti normos. Jeigu pavyks tai padaryti – sumažinsime miokardo infarkto riziką 6-7 kartus, o insulto netgi 10 kartų.
Taip pat, vertėtų nustoti rūkyti, vartoti alkoholį, sumažinti cholesterolio kiekį: „Jeigu į mašiną pripilsime daugiau tepalų virš normos, ji geriau nuo to nevažiuos. Tas pats ir su cholesteroliu – kuo jis didesnis, nesvarbu ar jis geras, ar blogas, galės įvykti infarktas“, – teigia kardiologas.
Tikriausia tiesa ta, kad taikoma prevencija dažnai padeda užkirsti kelią ligai. Nuo 2006 metų, pasak profesoriaus Prano Šerpyčio, veikia širdies ir kraujagyslių ligų programa, pagal kurią šeimos gydytojas gali nusiųsti pacientą išsitirti, jeigu jam yra padidėjęs gliukozės kiekis, atsiradę simptomai, viršsvoris ir kiti dideli rizikos faktoriai.
Be to, dar viena priežastis, kuri ypač padidina miokardo infarkto tikimybę yra stresas. Būtent su juo taip pat reikėtų susitvarkyti:
„Stresas yra vienas iš graužikų, kuris graužia mūsų kraujagysles. Nedidelis stresas gali būti suprantamas kaip varomoji jėga, bet jeigu jis išsivysto į lėtinį, gyvename jame nuolatos – padidėja miokardo infarkto rizika. Iš tiesų, bet koks uždegiminis procesas organizme prisideda prie išeminės ligos atsiradimo.“
Vis dėlto, Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis dar kartą pabrėžia, kad vieno užtikrinto sėkmės garanto, kad išvengsime miokardo infarkto arba insulto ligos, nėra. Anot jo, daug ką nulemti gali visų rizikos veiksnių mažinimas.
„Kiekvienas veiksnys sumuojasi. Reikia suprasti, kad amžiaus, lyties, o ypač, genetikos, negalime pakeisti. Tačiau, tokius įpročius kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, lėtinis stresas, galime susitvarkyti.
Jeigu šeimoje yra buvę atvejų, kad kažkas turėjo išeminę ligą, tai vertėtų būti atidesniems ir atlikti tyrimus. Tikiuosi, kad ateityje genetinius tyrimus galėsime atlikti nuodugniau ir pastebėti, kurie žmonės turi didesnę riziką“, – sako profesorius Pranas Šerpytis.
