• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kulinarinio paveldo tyrinėtojas, istorikas, archeologas ir Vilniaus universiteto dekanas Rimvydas Laužikas atskleidė, kokius patiekalus senaisiais laikais būtume radę ant kiekvienos šeimos Kūčių stalo. Be to, vieno iš jų šiais laikais ant savo šventinio stalo tikriausiai nė neįsivaizduojame.

Kulinarinio paveldo tyrinėtojas, istorikas, archeologas ir Vilniaus universiteto dekanas Rimvydas Laužikas atskleidė, kokius patiekalus senaisiais laikais būtume radę ant kiekvienos šeimos Kūčių stalo. Be to, vieno iš jų šiais laikais ant savo šventinio stalo tikriausiai nė neįsivaizduojame.

REKLAMA

Profesorius, Vilniaus universiteto dekanas laidos „Gero vakaro šou“ vedėjams Justinui Jankevičiui ir Mindaugui Stasiuliui jau šio vakaro laidoje sakys, kad pats ryškiausias artėjančių Kalėdų ženklas – prekybos centruose pasirodę kūčiukai.

„Mes tume kūčiukus kaip šventinį atributą, o dabar yra įvykęs pakankamai įdomus dalykas, kad kūčiukai tapo industriniu dalyku ir pasirodo prekybos centre. Labai dažnai jie prekybos centruose pasirodo anksčiau nei eglutė miesto aikštėje”, – atkreips dėmesį jis.

Vedėjams pasiteiravus, o kodėl gi kūčiukais negalima mėgautis birželį, profesorius sakys, kad Kūčios, kaip ir Velykos, turi savo šventinį atributą, kuris yra skirtas tik specialiai progai.

REKLAMA
REKLAMA

„Jeigu pasižiūrėsime į mūsų šventinį maistą, kiekvienam patiekalui yra savalaikiškumas. Kai kurie patiekalai yra ritualiniai, gana išskirtiniai ant mūsų stalo. Kai kalbame apie Kūčias, jos tikriausiai turi daugiausiai išskirtinių patiekalų“, – sako jis.

REKLAMA

Be to, pasak istoriko, kiekvienas laikmetis uždeda savo sluoksnį, tad ir Kūčių papročiuose galima rasti nemažai dalykų, kurie atkeliavo iš ankstesnių laikų nei krikščionybė.

„Pavyzdžiui, <...> šližikai arba kūčiukai neturi nieko bendro su krikščionybe ir tikriausiai jie atkeliavo iš daug gilesnių laikų. Mums dabar sunku suprasti iš kur tiksliai jie atsirado ir kodėl jie valgomi, bet kiek mes žinome apie Kūčias, ant stalo jie būdavo visada“, – nurodo jis.

REKLAMA
REKLAMA

Be ko neįsivaizduojamas Kūčių stalas?

R. Laužikas atskleidžia, kad turėti 12-ą patiekalų ant savo stalo – pakankamai jauna tradicija. Persikėlus laiku atgal 150 metų, Lietuvoje būtų gal tik tūkstantis žmonių, kurie būtų galėję ant savo stalo padėti tokią gausybę maisto.

„Ant paprasto valstiečio stalo greičiausiai nebūtų silkės ir mišrainės. Jeigu stalas būtų jau pakankamai pasiturinčio valstiečio, ne visai vargetos, galbūt silkės būtų tik šiek tiek į barščius įdėta, nes barščiai buvo būtinas Kūčių stalo valgis. Kadangi per Kūčias negalima nei pieno, nei kiaušinių, nei jokių riebalų uždėti, tai barščiai išeidavo ganėtinai prėski – gaudavosi tik burokai vandenyje. Kad taip nebūtų, į barščius būdavo įmetama šiek tiek silkutės“, – pasakoja jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visgi be 4 valgių neapsieidavo nė vienos šeimos Kūčios – nesvarbu, ar vargšai, ar turtingi jie buvo, taip pat ir dabar ant stalo turėtume padėti juos visuomet. Vienas iš jų – grucė.

„Grucė arba patiekalas su grūdais – kūčia. Originaliai tai yra virti kviečiai, virti žirniai ir medus sumaišyti“, – aiškina profesorius.

Taip pat ant kiekvieno stalo turėdavo stovėti ir ąsotis alaus, kurio šiais laikais ant Kūčių stalo tikriausiai nė neįsivaizduojame, tačiau profesorius turi tam paaiškinimą. O tikrąją priežastį atskleis jau šio trečiadienio dvigubai ilgesnėje laidoje.

Apie tai, be ko lietuviai neįsivaizduodavo Kūčių stalo, sužinokite šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Gero vakaro šou“ per TV3 televiziją.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų