Plačiau apie tai, koks spaudimas turėtų būti sulaukus tam tikro amžiaus ir kaip atpažinti, kad apskritai laikas jį pasimatuoti, papasakojo Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius.
Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą?
„Tai, kad namuose turime bet kokį kraujospūdžio matavimo aparatą, dar savaime nereiškia, kad jis yra tinkamas. Nors rinkoje yra įvairių matuoklių – dedamų ant piršto, riešo, idealiu atveju turėtume pasiimti tokį kraujospūdžio aparatą, kurio manžetė dedama ant žasto. Matuoklis turėtų būti tiksliai sukalibruotas, tinkamai laikomas, prižiūrimas, laiku keičiamos baterijos.
Antras dalykas – prieš matuojantis kraujo spaudimą žmogui reikėtų tinkamai pasiruošti, nevartoti jokių tonizuojančių gėrimų, bent 3–5 minutes ramiai pasėdėti. Reikėtų du tris kartus pasimatuoti kraujospūdį ir išsivesti bendrą vertę, ateityje matuojant kraujo spaudimą reikėtų matuotis ant tos pačios rankos“, – vardijo kardiologas.
Jei pirmą kartą pasimatavus spaudimą tiek ant vieno, tiek ant kito žasto, rodikliai skiriasi, vėliau reikėtų rinktis matuoti tą ranką, kur yra didesnis kraujospūdis.
Patikrinti ir kelis kartus per dieną
Dar kitas svarbus aspektas, ypač pirmus kartus matuojantis kraujospūdį, – patikrinti, ar skirtingu dienos metu kraujo spaudimas stipriai nesiskiria.
„Jei sakome, kad paauglystėje ar sulaukus 20-ies pasimatavus kraujospūdį jis yra normalus, galima būtų jį pasekti dar dienos eigoje – ryte, kai grįžtame po darbų, užsiėmimų, vakare, ar tas kraujospūdis „nešokinėja“. Nes gali būti, kad pacientas, grįžęs vakare po darbo, turi padidintą kraujospūdį, o pabuvus namie jis grįžta į normą.
Tai siunčia signalą, kad jei žmogus ilgą laiką praleidžia darbe, stresinėje aplinkoje, kur būna padidintas kraujospūdis, tai jau ženklas, kad tokį spaudimą reikėtų koreguoti. Bet jei taip skirtingu dienos metu pasimatavus kraujospūdį nepavyksta jo „pagauti“ didesnio, galima sugrįžti po pusmečio, metų ir tada profilaktiškai pasitikrinti kraujospūdį“, – patarė R. Kubilius.
Gali būti, kad pacientas, grįžęs vakare po darbo, turi padidintą kraujospūdį, o pabuvus namie jis grįžta į normą. Tai siunčia signalą, kad jei žmogus ilgą laiką praleidžia darbe, stresinėje aplinkoje, kur būna padidintas kraujospūdis, tai jau ženklas, kad tokį spaudimą reikėtų koreguoti.
Vis tik jei atsitiktinai pasimatavus kraujospūdį aptinkama didelė jo vertė, gydytojai jau labai rimtai priima šį faktą:
„Dažnai pacientai būna atsakingi, sako, kad matuojasi kraujospūdį ir didesnio kaip 140 nėra suradę. Bet jei paklausus paciento, kokį didžiausią spaudimą namie jam yra pavykę išmatuoti, jis atsako, kad yra buvęs ir didesnis nei 180, mes jau tai įsidėmime. Jei tokį spaudimą pacientas „sugavo“, tai yra sunkiausio – 3 laipsnio arterinė hipertenzija. Tada galima įrašyti tokią diagnozę, ir tai yra būklė, kuri reikalauja medikamentinio gydymo.“
Koks spaudimas normalus pagal amžių?
Nors įprasta samprata, kad kraujospūdis neturėtų būti didesnis nei 130/80 mmHg, pasak gydytojo, atsiranda tokie dydžiai kaip optimalus normalus, optimalus leistinas arterinis kraujospūdis.
„Paprastai galvojama, kad visiems pacientams iki 65 metų amžiaus spaudimas turėtų varijuoti iki 130/80 mmHg, jei viršutinis spaudimas siekia 135–140, tai galėtume vertinti kaip pirmo laipsnio arterinę hipertenziją, turėtume įvertinti, ar pacientas neturi kitų rizikos veiksnių.
Sulaukus 65 m. esame linkę manyti, kad arterinis kraujospūdis gali būti ir didesnis, nes vyresniame amžiuje reikia didesnės kraujo srovės, kad „užmaitintų“ galvos smegenis, padėtų inkstams, tad čia normali riba galėtų būti ir 140/90 mmHg“, – aiškino gydytojas.
Jis pabrėžė, kad turinčiuosius nežymiai padidintą kraujospūdį, ypač jei jis nedidelis ir nėra didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, bandoma motyvuoti, jog tokią būklę galima koreguoti kasdienėmis veiklomis – per dieną suvalgant daugiau vaistų ir daržovių, išvaikščiojant keletą kilometrų papildomai.
„Suvokime, kad taip tą dieną padėjome organizmui sumažinti spaudimą bent 1–2 mmHg. Įrodyta, kad vos tokios apimties kraujospūdžio sumažinimas reikšmingai apsaugo nuo insulto, naujo infarkto pasireiškimo“, – pastebėjo R. Kubillius.
Ženklai, įspėjantys apie padidėjusį spaudimą
Paklaustas, kokie ženklai dar jaunam, sąlyginai sveikam žmogui leistų įtarti apie padidėjusį kraujospūdį ir turėtų skatinti jį pasimatuoti, gydytojas nurodė bent keletą simptomų.
„Toks ženklas būtų, jei ypač jaunesnio amžiaus pacientai dienos metu pajaučia, kad pradeda skaudėti pakaušis, pradeda pulsuoti galva, pastebima, kad intensyviau einant ar lipant laiptais pradeda pulsuoti pakaušis, atsiranda dusuliukas, ko anksčiau nebuvo. Tai – pirmieji požymiai, kad reikėtų pasimatuoti, ar žmogus neturi padidinti arterinio kraujospūdžio.
Reikia suvokti, kad to ignoravimo baigtys neretai būna liūdnos. Geriausiu atveju kalbame apie tai, kad padidintas kraujospūdis nulemia, jog pacientas suserga išemine širdies liga. Tačiau turime daug atvejų, kai nekoreguotas kraujo spaudimas baigiasi inkstų nepakankamumu, kada reikia atlikti dializę, taigi yra daug pašalinio neigiamo poveikio“, – dėstė profesorius.
Nors į organizmo siunčiamus signalus pacientas gali ilgai nekreipti dėmesio, jau atvykęs pas gydytoją paprastai jie atseka laiką, kada jau ėmė jausti, kad kažkas yra kitaip:
„Tai reiškia, kad jei iki tol nejaučiau padidinto kraujospūdžio, organizmas tą gebėjo kompensuoti, tuo metu kraujospūdis jau „nulaužė“ apsaugines sistemas ir pajaučiame tuos pirmuosius požymius.“
Pažemintas kraujospūdis – vėl negerai?
Nors daugiausia dėmesio skiriama padidinto arterinio kraujospūdžio problemai, kiti gi turi polinkį į pažemintą kraujo spaudimą. Pasak gydytojo, tai gali varginti, tačiau nesukelia kažkokios didesnės rizikos.
„Ypač dažnai moterys turi polinkį į mažesnį kraujospūdį. Ir čia turime bėdą – to pacientai kartais išties nelabai toleruoja, skundžiasi silpnumais, blogumais. Deja, vieno vaisto pagelbėti esant šiai būklei nėra. Turime tik nemedikamentines priemones – rekomenduojama bandyti tonizuoti kraujagysles, pavartoti sūresnių maisto produktų, pomidorų sulčių, pagardintų druska. To reikia, kad kraujagyslės kaip tik sukauptų daugiau skysčių ir padidintų arterinį kraujospūdį.
Dėmesio ir priežiūros tie, kurie turi mažesnį kraujo spaudimą, sulaukia mažiau, nes galvojama, kad pats pacientas gali susitvarkyti, nes tai taip nevargina. Kol kas negalime pasakyti, neturime duomenų, bet greičiausiai tokie pacientai jaučiasi blogiau, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jų išeitis nėra blogesnė nei tų, kurie turi normalų kraujospūdį“, – konstatavo R. Kubilius.
