Apie tokio reikalavimą atšaukimą jau yra paskelbusi Jungtinė Karalystė. Nepaisant to, kad kai kurie vyriausybei patariantys mokslininkai įspėja, kad tai rizikingas žingsnis, galintis sukelti infekcijų bangą ir susilpninti šalies apsaugą nuo pavojingesnių būsimų viruso atmainų, jau nuo kitos savaitės susirgusiems COVID-19 nebebus privaloma izoliuotis.
Be to, pagal „gyvenimo su COVID-19“ planą gali būti mažinamos testavimo apimtys, pranešė Jungtinės Karalystės vyriausybė.
Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai sutiko, kad toks scenarijus artimu metu labai realus ir Lietuvoje.
Galėtų pradėti svarstyti dar kovo pradžioje
Šiuo metu Lietuvoje besimptome ligos forma susirgusiems žmonėms izoliacija gali būti nutraukta po septynių dienų nuo mėginio paėmimo dienos. Jei žmogus jaučia simptomus, pasveikusiu jis laikomas praėjus 3 dienoms nuo simptomų pabaigos. Turėjusiems kontaktą su COVID-19 liga sergančiu asmeniu izoliacija taikoma tik kartu gyvenantiems asmenims.
Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto narės Jurgitos Sejonienės, labai realu, kad dar kovą šios taisyklės keisis.
„Spėju, kad tai galėtų būti visai netrukus. Matome, kad plokštėja tas pikas, naujų susirgimų kreivė. Britai ir kitos šalys irgi ėmėsi tokių veiksmų, visiškų atlaisvinimų jau tuomet, kai pradėjo mažėti atvejų. Tai, manau, ir mūsų Vyriausybė elgsis panašiai ir jei matysime tik gerėjančias tendencijas, manyčiau, kad pavasarį, kovo pirmomis dienomis galėtų būti apie tai pradėta svarstyti ir tokių priemonių imtasi“, – komentavo parlamentarė.
J. Sejonienė pridūrė, kad nors susirgimų kreivė ir pradėjo leistis, hospitalizacijų, kurios ir taip visada kiek atsilieka, skaičius yra padidėjęs. „Nors ir nėra kritinė situacija, bet laukiama ir čia stabilizacijos ženklų. Tada sulauksime ir įvairiausių atlaisvinimų, gal net visų“, – pastebėjo ji.
Tiesa, ji įspėjo, kad situacija yra labai dinamiška, tad dabar vienas po kito vykstantys atlaisvinimai gali būti persvarstyti. „Tai nereiškia, kad jei dabar atsisakysime šių priemonių, jos negalės būti grąžintos“, – sakė ji.
Nebebus imlių organizmų, neliks su kuo kovoti
Gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis taip pat teigė pastebintis akivaizdžius ženklus, kad greitai susirgusiems greičiausiai jau nebereikės privalomai izoliuotis.
„Ir dabar jau saviizoliacija yra sutrumpėjusi, buvo 14, 10, o dabar – 7 dienos. Bet galimas variantas, kad einama to link, kas saviizoliacijos visai nebus, kadangi užsikrėtimo kelias yra labai įvairus. Ir atvykstantys į Lietuvą neturės testuotis, tad visi reikalavimai pamažu lengvėja.
Ir, manau, dar reikia pakentėti 1–1,5 mėnesio, kada jau kasdien teliks keliasdešimt ar keli šimtai atvejų. Nes jei nebėra imlaus organizmo, nebebus ir su kuo kovoti“, – kalbėjo profesorius ir vylėsi, kad išties artėjime prie COVID-19 kaip sezoninės infekcijos statuso.
Jis priminė, kad seniai žinoma, jog skiepai 100 proc. neapsaugo – serga ir paskiepyti asmenys, serga ir antrą, o kai kurie – net trečią kartą.
„Galvojama, kad rezultatas bus toks, kad dalis žmonių bus paskiepyta, dalis persirgs. Ir vis dėlto tokiu būdu susidarys kolektyvinis imunitetas“, – pastebėjo jis.
DIENOS PJŪVIS. Ar pavasarį skelbsime pandemijos pabaigą?
„Slaptosios epidemijos“ stadija
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad, panašu, dabar tiek skiepai, tiek testavimas nuėjo į antrą planą. Todėl, galima sakyti, yra prasidėjusi „slaptoji“ epidemijos stadija.
„Dabar žmonės net nebesiregistruoja tyrimams. Serga šeimomis, dvi tris dienas pakarščiuoja, tada jau skambina gydytojui. Tad, galima sakyti, kad dabar jau vyksta slaptoji epidemijos stadija, ji vyksta mažai reguliuojama, dalis žmonių niekur ir nebesikreipia.
Kaip ir gripo metu būdavo, masė žmonių gripu prasirgdavo namuose ir tik sunkia gripo forma sergantys kreipdavosi į gydytojus. O jei lengvesnėmis formomis sirgo, buvo prieinama medicininė pagalba. Dabar gi dabar medicininės pagalbos prieinamumas yra nepaprastai sudėtingas ne tik kovido, bet ir kitų ligų. Mano galva, medicinos pagalba dabar yra pusiau paralyžiuota“, – pastebėjo A. Laiškonis.
Sergantys vaikai užkrėsdavo pagyvenusius tėvus
Specialistai pažymi, kad bet kuriuo atveju sergantis žmogus turėtų sąmoningai prisiimti atsakomybę ir apriboti socialinius kontaktus.
„Žmogus, žinantis, kad serga, turi simptomų ar ne, turėtų, kiek įmanoma, geranoriškai laikytis tos socialinės distancijos, izoliacijos. Nes jei net pats neturi simptomų, nereiškia, kad tai nebus simptominė liga kažkam kitam.
Bet tas pats galioja visų infekcinių ligų atžvilgiu ir, man atrodo, šita pandemija mus bus bent kuriam laikui pamokiusi, kad jei sergi, tai sirk, neik į darbą, laikykis kitų infekcijų kontrolės priemonių. Tai, manau, daug žmonių išmoko naujas taisykles“, – pažymėjo J. Sejonienė.
Ji čia prisiminė ir liūdnas istorijas pandemijos metu, kai neatsakingi vaikai sirgdami lankė savo tėvus ir net nuvarė juos į kapus.
„Būdavo labai liūdnų atvejų, kai patys sergantys vaikai važiuodavo pas tėvus, užkrėsdavo juos, mirdavo vyresnio amžiaus tėvai, būdavo, mirdavo tiesiog šeimomis. Arba tie atvejai, kai giminaičiai, kurie atkalbinėdavo saviškius nesiskiepyti, o vėliau patys juos ir užkrėsdavo, patekdavo į ligonines.
Tai labai norėtųsi, kad tokių atvejų būtų mažiau. Bet, manau, kad socialinio atsakingumo lygis padidės ir mes pradėsime tiek patys saugotis, tiek saugoti kitus“, – kalbėjo medikė.
4140 naujų atvejų, 15 mirčių
Praėjusią parą nustatyta 4140 naujų COVID-19 atvejų, 15 žmonių mirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 3481, antrą – 653, trečią – šeši žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1888 COVID-19 sergantys pacientai – maždaug pusšimčiu daugiau nei praėjusią parą, 104 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 865 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8267 žmonės.
14 dienų naujų pirminių susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų kiek sumažėjo ir siekia 3903,3 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išlieka 51,3 procento.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Tuomet pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Sekmadienį keturi gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, o 40 – sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyti 55 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 69,6 proc. gyventojų.
Visi 15 praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 50-ies, pilnai paskiepyti buvo penki iš jų. Daugiau nei pusė mirusiųjų priklausė 80–89 metų grupei.
