Kalbėdamas apie laukiamus naujus geriamuosius vaistus nuo COVID-19 M. Strioga įspėjo, kad juos vartojant netaisyklingai gali kilti daug rimtesnių bėdų – neišgėręs reikiamo tablečių kiekio žmogus gali tapti agresyvių vaisto sukeltų mutavusių virusų atsiradimo šaltiniu.
Gydytojas taip pat stebėjosi, kodėl skiepų skeptikai bijo vakcinos, tačiau per 5 dienas išgerti 40 vaisto kapsulių jiems atrodo patraukliau, nors sukurti medikamentai taip pat yra nauji.
„Turimi riboti duomenys dėl šalutinių poveikių, nėra ilgalaikių duomenų, nėra žinoma, kaip sąveikauja su greta vartojamasi vaistais. O čia lengvu smūgiu susiverstum ir nebūtų jokių problemų“, – svarstė jis.
Su Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologu dr. M. Strioga ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Farmacijos politikos skyriaus vedėja Andželika Oraitė apie turimus ir laukiamus vaistus nuo COVID-19 kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Kam bus skirti geriamieji vaistai?
M. Strioga paaiškino, kad yra skirtingų tipų vaistai COVID-19 gydyti. Jie skiriami priklausomai nuo ligos sunkumo ir stadijos. Lengvai ar vidutinio sunkumo liga sergantiems žmonėms, kurie priklauso rizikos grupei ir jiems liga gali progresuoti į sunkią eigą, ir yra skirti monokloniniai antikūnai ir tabletiniai vaistai.
„Labai perspektyvus „Pfizer“ kompanijos vaistas „Paxlovid“, kuris yra patogus vartoti dėl to, kad yra geriama jo forma. Tai yra geriamosios tabletės, geriamos 5 dienas 2 kartus per dieną.
Tai yra antivirusinis vaistas, kuris ne apsaugo nuo viruso patekimo į ląsteles, bet kai virusas jau infekuoja, patenka į ląsteles, nebeleidžia ląstelėse virusui daugintis. Taigi virusas įeina tiek, kiek jo pateko, ir jo kelionė mūsų organizme baigiasi“, – aiškino jis.
Gydytojas kartu atkreipė dėmesį, kad tokį geriamąjį vaistą taip paprastai įsigyti neišeis, jam receptą privalės išrašyti gydytojas. Tačiau patogu yra tai, kad geriamuosius tabletinius ar kapsulinės formos vaistus žmogus turėtų vartoti namuose.
Tuo metu monokloniniai antikūnai yra lašinami į veną arba į raumenis, retais atvejais – po oda jau gydymo įstaigoje. „Ir tada apie 1–2 valandas dar reikia stebėti žmogų po infuzijos, kadangi yra galimos infuzinės alerginės reakcijos“, – pridūrė M. Strioga.
Kai liga komplikuojasi, jau nepadės
Tačiau visai kitokio gydymo prireikia žmogui pakliuvus į ligoninę.
„Jei žmogus serga sunkiai, nė vienas iš šių priešvirusinių vaistų ar monokloninių antikūnų nėra patvirtintas. Monokloniniai antikūnai sergant sunkia forma neretai yra netgi kontraindikuotini, nes jie gali dar pasunkinti ligos eigą.
Sunkiai ligos formai yra patvirtinti kiti vaistai, bet jie yra daugiau valdantys pasekmes, o ne bandantys pažaboti patį virusą. Jie jau koreguoja tuos patologinius procesus, kuriuose virusas užvedė organizme ir kurie daro žalą ir gali būti mirties priežastimi“, – komentavo M. Strioga.
Jo aiškinimu, dažniausiai tai yra susiję su hiperaktyviu, išbalansuotu imuniniu atsaku. Tai – vadinamas sisteminio uždegiminio atsako sindromas.
„Jis gali ženkliai sutrikdyti daugelio organų veiklą ir tuo metu vystosi dauginio organų disfunkcijos sindromas. Tai yra gyvybiškai pavojinga būklė ir tie vaisai būtent bando ne nuo viruso replikacijos apsaugoti, o jau tvarko tai, ką virusas pridirbo“, – pasakojo onkoimunologas.
Dalis vaistų jau išdalinta gydymo įstaigoms
Jau beveik prieš 2 mėnesius, gruodžio pabaigoje, SAM paskelbė, kad Lietuvą pasiekė naujų COVID-19 liga sergantiems pacientams, skirtų vaistų siunta.
Tai – farmacijos kompanijos „Roshe“ sukurtas preparatas „Ronapreve“, kuris skiriamas nesunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams, kuriems nereikia papildomo deguonies.
Kaip nurodė A. Oraitė, šie vaistai jau yra paskirstyti visoms didžiosioms ligoninėms. Jau daugiau nei metus Lietuvoje yra prieinamas ir kitas vaistinis preparatas, naudojamas sveikatos priežiūros įstaigose, tai – antivirusinis vaistas remdesiviras.
„Šiuo metu taip pat finalizuojamas sutarties pasirašymas ir per mėnesį ar du turėsime „GlaxoSmithKline“ produktą – monokloninius antikūnus. Taip pat šią savaitę Lietuvą pasiekė dar vienas vaistas –„Regironas“. Šis vaistinis preparatas yra ekstremalių situacijų sandėlyje ir taip pat bus paskirstytas gydymo įstaigoms“, – sakė ji.
A. Oraitė kartu pridūrė, kad kol kas yra per mažai duomenų, kiek šie vaistai bus veiksmingi prieš omikron atmainą, tačiau jau aišku, kad dalis neveiks taip efektyviai.
Omikronas „numušė“ vaistų efektyvumą
Kalbėdamas konkrečiai apie „Ronapreve“ preparatą M. Strioga patvirtino, kad jau yra parodyta, jog omikron atmainos atžvilgiu medikamento efektyvumas yra menkas.
„Tas pats yra ir su kitu paminėtu preparatu, Pietų Korėjos kompanijos gaminiu – „Regeneron“. Bet abi šios kompanijos sako turinčios šaltinį, iš ko pagaminti šiuos preparatus, adaptuotus omikron atmainai. Tai šių preparatų aktualumas šiuos pandemijos kontekste toks, koks yra. Jei tai yra omikron atmainos sukelta lengva ar vidutinio sunkumo liga didelės rizikos grupės žmogui, šie vaistai dabar nebūtų efektyvūs“, – konstatavo jis.
Tuo metu „GlaxoSmithKline“ preparatą onkoimunologas įvertino kaip vieną perspektyviausių.
„Jis apskirtai yra unikalus, iš visų monokloninių antikūnų arsenalo turbūt bene perspektyviausias. Preparatas yra aktyvus prieš visas žinomas viruso atmainas ir to priežastis yra ta, kad jis nusitaiko į labai mažai kintančią viruso S baltymo sritį. Tai yra ta dalis, kurią virusas bekisdamas ir mutuodamas palieka tokią pačią. Matyt, ji yra svarbi paties viruso baltymo funkcionalumui“, – pažymėjo M. Strioga.
Tuo metu kitaip nei vakcinos, „Pfizer“ gydomasis preparatas nėra nukreiptas prieš nuolat kintantį dyglio baltymą, per kurį koronavirusas patenka į ląsteles. Todėl teoriškai vaistas turėtų būti veiksmingesnis prieš daugiau koronaviruso atmainų, o jo gamintojai sako, kad pirminiai laboratoriniai bandymai šią hipotezę patvirtino.
Kodėl vaistai brangesni nei vakcinos?
Paklaustas, kodėl vakcina nuo COVID-19 atsirado greičiau nei vaistai ir kodėl jie yra brangesni, gydytojas teigė, kad čia esama ne vieno veiksnio.
„To jau reiktų klausti kompanijų. Vakcinos, matyt, visada pigiau kainuoja, nes yra taikomos masinei vakcinacijai. Reiškia, jas naudos daug žmonių, o vaistas paprastai taikomas susirgusiam žmogui. Tai reiškia, kompanijos klientų, kurie tą vaistą vartos, ratas yra mažesnis“, – sakė jis ir pridūrė, kad profilaktika visų ligų atžvilgiu kainuoja pigiau nei ligos gydymas.
Palyginimui M. Strioga nurodė, kad „Ronapreve“ preparato viena dozė (kurios vienam žmogui ir reikia) kainoja 1,5–2 tūkst. eurų. Tabletinių vaistų kainos vienam gydymo kursui galėtų siekti apie 700–800 eurų, tuo metu vakcina kainuoja apie 20 eurų.
Gydytoja kartu pareiškė nesuprantantis tokio fenomeno, kad visi taip laukia vaistų tarsi pamiršdami, kad jie taip pat buvo sukurti labai greitai, nėra duomenų apie jų galimus šalutinius ilgalaikius poveikius.
„Joks priešvirusinis vaistas nebuvo taip greitai sukurtas. Taip pat yra riboti klinikinių tyrimų duomenys tiek dėl jų saugumo, šalutinių galimų ilgalaikių poveikių. Kai dabar keliami klausimai dėl poveikio vaisingumui, vėžinėms ligoms, tai visi tie patys veiksniai, kurie buvo susiję su vakcinomis, jie visiškai tinka ir vaistams.
Ir man yra didelė mįslė, kodėl vakcina – jau baisu, o vaistas – tik duok tablečių. Beje, jei kalbame apie molnupiravirą (kompanijos „Merck“ antivirusinį vaistą – aut. past.), tai ten berods reikia 4 tabletes du kartus per dieną išgerti, tai iš viso 40 kapsulių per 5 dienas reikia suryti“, – kalbėjo jis.
DIENOS PJŪVIS. Ar pavasarį skelbsime pandemijos pabaigą?
Netinkamai vartojant gali pagimdyti „virusus mutantus“
Gydytojas kartu įspėjo, kad šis minimas preparatas turi būti vartojamas itin disciplinuotai, mat kitaip gali būti itin liūdnų pasekmių.
„Yra itin svarbus pareigingas molnupiraviro vartojimas, nes jei žmogus pasijustų geriau ir vietoj 5 dienų pavartotų 3 arba mažesnę dozę, tai gali baigtis labai pavojingu reiškiniu. Tuomet virusas yra „apdaužomas“, bet neužmušamas, jame sukuriamos mutacijos ir taip mes galime pagaminti labai agresyvius mutantus. Tai yra viena ir molnupiraviro grėsmių“, – įspėjo M. Strioga.
Gydytojas čia plačiau paaiškino, kaip veikia šis vaistas. Virusą jis nužudo tuo būdu, kad jame sukelia gausybę mutacijų, kas tampa nebesuderinama su viruso egzistavimu.
„Bet jei [vaisto] vartoji nepakankamai, mutacijų tam tikras skaičius susidarė, bet nesugebėjo jo užmušti, tokiu atveju galioja tas posakis „kas neužmušė, padarė stipresniu“. Tai gali pagimdyti variantą, kuris būtų dar agresyvesnis“, – sakė onkoimunologas.
Jis pridūrė, kad žinant lietuvių vaistų vartojimo įpročius to rizika galėtų būti labai didelė, mat jau dėl neatsakingo antibiotikų vartojimo didėja bakterijų atsparumas.
„Juo labiau žinant, kad tai vartotų rizikos grupės žmonės, vyresnio amžiaus, turintys gretutinių ligų, ir taip jau vartojantys ne po vieną tabletę, tai dar papildomos 40 kapsulių jau yra pagrįsta rizika. Bet visa tai yra pagrįsta žmonių sąmoningumu ir įsiklausymu, kaip vartoti bet kurį vaistą“, – sakė M. Strioga.
Portalas tv3.lt primena, kad Europos vaistų agentūra (EVA) dar sausio pabaigoje patvirtino bendrovės „Pfizer“ sukurtą geriamąjį vaistą nuo koronaviruso ir davė rekomendaciją vartoti pirmą geriamąjį antivirusinį preparatą nuo šios ligos Europoje. Kada jis jau pasiektų Lietuvą, nėra aišku.
EVA šiuo metu taip pat vertina JAV bendrovės „Merck“ pateiktą prašymą patvirtinti jos sukurtą geriamąjį vaistą nuo COVID-19.
