• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mirtis – tema, apie kurią dauguma stengiasi negalvoti, tačiau kai kurie žmonės į ją žvelgia su ypatingu racionalumu. Vienas iš jų – kaunietis Vidas Čedavičius, kuris dar gyvendamas nusprendė pats suplanuoti savo laidotuves. Tai buvo ne impulsyvus sprendimas, o kruopščiai apgalvotas procesas – toks pat, kaip ir visas jo gyvenimas.

25

Mirtis – tema, apie kurią dauguma stengiasi negalvoti, tačiau kai kurie žmonės į ją žvelgia su ypatingu racionalumu. Vienas iš jų – kaunietis Vidas Čedavičius, kuris dar gyvendamas nusprendė pats suplanuoti savo laidotuves. Tai buvo ne impulsyvus sprendimas, o kruopščiai apgalvotas procesas – toks pat, kaip ir visas jo gyvenimas.

REKLAMA

Rūta Steponaitienė, Vido dukra, pasakoja, kad jos tėtis visada buvo tikslus, tvarkingas ir mėgo, kai viskas būna suplanuota iki smulkmenų.

„Tėtis visada mėgdavo, kad viskas būtų pagal jo tvarką – sutvarkyta, sudėliota. Jis buvo kompiuterių specialistas, todėl rėmėsi tikslumu“, – dalijasi Rūta.

REKLAMA
REKLAMA

Ji pasakoja, kad tėtis sirgo onkologine liga net septynerius su puse metų. Tuo metu jam buvo taikomas gydymas ir pradžioje rezultatai buvo geri – atrodė, kad pirminį gydymą pavyko sėkmingai atlaikyti ir liga buvo nusistovėjusi. Tačiau po penkerių metų liga vėl atsinaujino ir situacija ėmė blogėti.

REKLAMA

Nepaisydamas sunkios ligos, Vidas neprarado savitvarkos pojūčio – net susidūręs su neišvengiamu, jis viską suplanuodavo taip, kad artimiesiems liktų kuo mažiau rūpesčių.

Nusprendė pats susiplanuoti savo laidotuves

Anot Rūtos, paskutiniais tėčio gyvenimo metais, kai vėžys atsinaujino, jis suprato, kad gali ilgai neišgyventi, ir pats pradėjo planuoti, kaip šeimai, dukroms ir žmonai reikės gyventi po jo mirties.

REKLAMA
REKLAMA

„Norėjo suplanuoti, kad neužkrauti to šeimai. Jis sakydavo: „Aš visus palaidodavau artimuosius, susiorganizuosiu ir sau“. Jis viską suorganizuodavo kitiems – nuvykdavo, kur reikia, paimdavo mirties liudijimus, sutvarkydavo kitus reikalus“, – pasakoja dukra.

Rūta prisimena, kad mamai visada buvo sunku klausyti tėčio kalbų apie laidotuves.

„Jis pamatė, kad gydymas nelabai ką duoda ir paklausė, ar sutiksiu su juo nuvažiuoti į „Rekviem“ pasirašyti sutartį, kadangi sutartis dvišalė – turi būti kas nors iš artimųjų. Neturėjau kito pasirinkimo. Jis taip pasakė, ir mes taip ir padarėme“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuvykę pasirašyti sutarties, jie galėjo ramiai aptarti visas detales, ko tėtis pageidautų savo laidotuvėms – nuo gėlių pasirinkimo iki žvakių.

„Dažnu atveju, kai numiršta žmogus, artimieji neracionaliai gali rinktis bet ką, neapsvarstydami, to reikia ar nereikia. Tėtis sudėliojo visą laidotuvių scenarijų, kaip pats norėjo, su visomis smulkmenomis.

REKLAMA

Taip pat pats buvo iš anksto nusipirkęs urną. Mums buvo daug lengviau po to, kai jis mirė, nes užteko tik paskambinti ir „Rekviem“ komanda jau viską žinojo“, – aiškina Rūta.

Laidojimo namų „Rekviem“ komercijos direktorė Jorūnė Jurkevičienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad pačio asmens laidotuvių planavimo paslaugą įmonė siūlo nuo 2018 metų. Ji pastebi, jog kiekvienais metais vis daugiau besikreipiančių žmonių yra tiek dėl trišalės išankstinės laidojimo sutarties, tiek matomas susidomėjimas laidotuvių planuokliu.

REKLAMA

Ji priduria, kad šią paslaugą renkasi tiek jauni, tiek vyresni žmonės. Be to, pasak J. Jurkevičienės, neretai renkasi šią paslaugą ir tie žmonės, kurie sunkiai serga ir blogiausiu scenarijumi norėtų, kad artimieji žinotų kokie buvo jo norai.

„Arba tie žmonės, kuriems yra sunku gyvai su artimaisiais kalbėti apie laidotuves ar mirtį, tai tuomet jis tiesiog mūsų svetainėje gali susidėlioti laidotuvių planą, prekes bei paslaugas ir jas nusiųsti artimajam“, – aiškina atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atskleidė, kaip tėtis įsivaizdavo savo laidotuves

Rūta pasakoja, kad tėtis Vidas savo laidotuvėse norėjo paprastumo ir sklandumo – be ilgų trijų dienų sėdėjimų ar raudų su giesmininkais. Anot jos, jis norėjo, kad atsisveikinimas užtruktų vos vieną popietę.

„Jis man sakė, kad kai numirs, nori, jog šarvojimas nevyktų tą pačią dieną, kad žmonės spėtų ateiti, atsisveikinti ir susidėlioti darbus.

REKLAMA

Jis norėjo būti kremuojamas, o ceremonijos – privačios, kad joje dalyvautų tik šeimos nariai ir artimiausi pora draugų. Jis nenorėjo, kad urna būtų nešama per kapines“, – pasakoja moteris.

Pasak pašnekovės, Vidas pats išsirinko ir muziką ceremonijai – skambėjo jo mylimiausių kompozitorių klasikiniai kūriniai, kuriuos jis buvo atsirinkęs.

REKLAMA

„Nebuvo nei gėlių, nei žvakių jūros – jis to nenorėjo. Buvo paprastos dvi puokštės ir šešios žvakės. Per ceremoniją rodė nuotraukų prezentaciją, kurią jis pats buvo paruošęs“, – priduria moteris.

Pasak Rūtos, tėčio atsisveikinimo ceremonija buvo šviesi ir ramiai atspindėjo jo norus.

Tuo metu J. Jurkevičienė pažymi, kad egzistuoja keli variantai, kaip žmogus gali iš anksto pasirūpinti savo atsisveikinimo ceremonijos planu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pirmasis būdas atvykus į „Rekviem“ atsisveikinimo namus gyvai išsirinkti norimas prekes ir paslaugas, jas apsirašyti bei pasirašyti išankstinę trišalę laidojimo sutartį. Ši sutartis yra pasirašoma trijų šalių – laidojimo paslaugas užsakančio asmens, laidojančio asmens ir laidojimo įmone.

Ši sutartis gali būti trijų tipų – be apmokėjimo, su pilnu apmokėjimu arba daliniu apmokėjimu. Pats žmogus nusprendžia kaip jis nori. Arba viską galima pasirinkti ir nuotoliniu būdu, tiek susidėlioti laidotuvių planą su visomis paslaugomis ir prekėmis mūsų laidotuvių planuoklyje“, – sako ji.

REKLAMA

Šalia urnos – ištikimo draugo Vinio nuotrauka bei urna

Be Rūtos tėčio Vido nuotraukos atsisveikinimo ceremonijoje buvo galima pastebėti ir jo mylimo šunelio, takso Vinio nuotrauką. Moteris sako, kad šuo su tėčiu buvo itin geri draugai, o Vidas jį labai mylėjo.

„Jis labai jį mylėjo, šuneliui buvo apie 15 metų ir jis mirė prieš pat tėvo dieną šią vasarą. Visą vasarą planavome pelenus išbarstyti, tačiau dėl tėčio ligos urna stovėjo pas sesę kambaryje.

REKLAMA

Tėtis paskutinę savaitę prieš mirtį paprašė ir Vinio urną bei nuotrauką padėti šalia jo urnos ir nuotraukos. „Rekviem“ komanda sutiko su šiuo prašymu“, – pasakoja Rūta.

Anot moters, niekam nekilo klausimų, kodėl šalia tėčio nuotraukos bei urnos buvo jo šunelio nuotrauka. Kadangi Vidas dažnai dirbdavo namuose, šuo pasitikdavo tėčio klientus ir buvo žinomas tarp pažįstamų.

REKLAMA
REKLAMA

„Mano tėtis, gimęs šuns metais pagal kinų kalendorių, visada sakydavo: „Va, mes, šunys, einam dabar miegoti“. Jis pasiimdavo Vinį ir kartu keliaudavo miegoti. Taip ir gavosi, kad jie beveik kartu ir išėjo“, – atskleidžia Rūta.

Ji priduria, kad išankstinis tėčio laidotuvių planavimas nuėmė daug streso ir suteikė aiškumo, ką daryti po jo mirties.

„Mano tėtis mėgdavo sakyti, kad jokiais būdais nenori būti laidojamas karste, pageidavo kremavimo, bet dažnai žmonės bijo apie tai kalbėti, todėl nežino, kaip norėtų, kad būtų surengtos laidotuvės“, – sako pašnekovė.

REKLAMA
Reklama?, o nuolaida gal- anam pasaulyje.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų