Plačiau apie anafilaksiją papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja vaikų alergologe prof. dr. Odilija Rudzevičienė.
Mirtis nuo anafilaksijos – ir vos per 5 minutes
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad paprastai jos metu pažeidžiamas ne vienas organas. „Anafilaksija yra tokia sunki, grėsminga, galinti pasibaigti net mirtimi padidėjusio jautrumo reakcija. Kai įvyksta anafilaksija, dažniausiai dalyvauja net ne viena, o kelios organų sistemos.
Pavyzdžiui, oda, kvėpavimo, virškinimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos. Dar labai būdinga tai, kad visi šių organų sistemų simptomai vystosi labai greitai – nuo kelių minučių iki, kaip mes laikome, 2 valandų, kada jau turėtų pasireikšti anafilaksijos simptomai“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak jos, priklausomai nuo alergeno, alerginė reakcija gali būti ir itin žaibiška. „Pavyzdžiui, buvo aprašytos, deja, mirtimi pasibaigusios anafilaksinės reakcijos, kai suvalgius maisto, kuriam žmogus alergiškas, širdis vidutiniškai sustodavo po 30 minučių.
Po vabzdžio įgėlimo tai nutikdavo praėjus 15 minučių, o į veną suleidus alergizuojančio vaisto – net po 5 minučių. Taigi turime tai atsiminti, mokėti atpažinti anafilaksiją ir kuo greičiau pradėti teikti pagalbą“, – pabrėžė alergologė.
Kaip atpažinti pavojingą alerginę reakciją?
Paklausta, kaip reikėtų atpažinti beprasidedančią anafilaksinę reakciją, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad 80–90 proc. atvejų pasireiškia vienokie ar kitokie odos simptomai.
„Tai gali būti bėrimas – dažniausiai toks dilgėlinis, kaip mes sakome, pūkšlėmis, kuris atrodo panašiai kaip nusidilginus. Gali būti tam tikrų kūno dalių paraudimas arba išplitęs paraudimas, niežėjimas net ir nesant bėrimo.
Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms anafilaksija prasideda tuo, kad pradeda labai niežėti delnus, nors kitur bėrimo lyg ir nėra. Kitas simptomas yra angioedema, arba kitaip – tinimai, jie gali būti vokų, lūpų, ausų srityje. Žinoma, labai pavojinga gerklų edema.
80–90 proc. anafilaksijos atvejų pasireiškia vienokie ar kitokie odos simptomai.
Gali pasireikšti kvėpavimo organų sistemų pažeidimai, užkimęs balsas, kosulys, skausmas ryjant, dusulys, gali būti tiek sunku įkvėpti, tiek iškvėpti, pasireikšti švokštimas. Gali pradėti bėgti išskyros iš nosies, niežėti ją, akys gali niežtėti, parausti“, – vardijo O. Rudzevičienė.
Anafilaksija gali pasireikšti ir tokiais virškinimo sistemos sutrikimais kaip pykinimas, vėmimas, stiprūs pilvo skausmai, viduriavimas. Tuo metu poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai gali pasireikšti silpnumu, blyškumu, ritmo pokyčiais, krintantis kraujo spaudimas, nualpimas.
„Kas būdinga vaikams, jeigu jis ką tik lakstė, bėgiojo, buvo linksmas, aktyvus, kažką suvalgė, bet tampa mieguistas, gulasi arba glaudžiasi prie mamos ar tėčio, suglemba. (...) Tačiau nereikėtų akcentuotis, kad visada bus odos simptomai, nes 10–20 proc. atvejų to nebūna“, – pastebėjo gydytoja.
Kas dažniausiai sukelia alergines reakcijas?
Profesorė pasakojo, kad dažniausiai, kažkur virš 60 proc. atvejų vaikams anafilaksines reakcijas sukelia maistas. „Mažiems, iki 2 metų amžiaus vaikučiams dažniausias alergenas būna pienas, kiaušiniai, vyresniems – jau medžio riešutai: lazdyno, žemės anakardžiai, kiti riešutai. Toliau būtų žuvis, jūrų gėrybės.
Bet tiek vyresniems vaikams, tiek suaugusiems žmonėms riešutai, žuvis, jūros gėrybės apskritai yra vieni dažniausių alergenų, kurie ir taip sukelia įvairiausius maisto alergijai būdingus simptomus. Bet, pavyzdžiui, prieš mėnesį turėjome atvejį, kai vaikui anafilaksiją sukėlė sezamo sėklos. Alergija aguonoms – atrodo, tai labai reta, tad tokiems žmonėms labai sudėtinga“, – kalbėjo ji.
Kalbėdama apie alergiją maistui, gydytoja atkreipė dėmesį, kad stiprią reakciją gali sukelti ir net to alergeno pėdsakas.
„Anafilaksija yra tokia sunki, grėsminga, galinti pasibaigti net mirtimi padidėjusio jautrumo reakcija. Kai įvyksta anafilaksija, dažniausiai dalyvauja net ne viena, o kelios organų sistemos.“
„Tokiems žmonėms ypač gresia anafilaksija, jei, pavyzdžiui, jie alergiški žemės riešutams, pieno ar kiaušinio baltymui – jei mažiausias bet kokio alergeno pėdsakas pateko į kitą maistą, anafilaksija gali vystytis labai greitai“, – įspėjo gydytoja.
Pasak jos, apie 20 proc. alergenų vaikams sudaro vabzdžių įgėlimai, suaugusiems tokie atvejai būna dažnesni: „Vaikams rečiau nei suaugusiems pasitaiko ir anafilaksija nuo vaistų. Pavyzdžiui, vieni iš jų būtų penicilinas, toliau – bendros anestezijos metu leidžiami raumenų relaksantai.“
Kaip padėti anafilaksijos ištiktam žmogui?
Jei šalia esančiam asmeniui prasidėjo anafilaksinė reakcija, pasak gydytojos, svarbiausia veikti greitai. „Visų pirma, tokiam pacientui tikriausiai bus išrašytas adrenalinas. Tai yra pirmos eilės vaistas anafilaksijai gydyti. Adrenalino autoinjektoriuje jau yra paruoštas jo tirpalas ir prietaiso instrukcija leidžia adrenaliną lengvai sušvirkšti.
Jau ne vienerius metus kalbame, kad darželyje ar mokykloje turi būti vienas ar keli adrenalino autoinjektoriai, kurie kolektyvo nariams padėtų išgelbėti vaiką“, – pabrėžė O. Rudzevičienė.
Ji priminė, kad naudojant adrenalino autoinjektorių nuėmus mėlyną antgalį oranžiniu galiuku sušvirkšti adrenaliną reikia į šlaunies išorinį vidurinį trečdalį, suskaičiuoti iki trijų, ištraukti ir suskaičiuojant iki dešimt pamasažuoti injekcijos vietą.
Teikiant pagalbą arba iškart po adrenalino suleidimo reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą. „Taip pat labai svarbi padėtis – jeigu pacientas nevemia, nedūsta, mes jį tiesiog paguldome ant lygaus pagrindo ir kojas pakeliame į viršų tam, kad tekėdamas kraujas aprūpintų gyvybiškai svarbius organus.
Jeigu žmogus vemia, turime pasukti į šoninę padėtį, kad neužspringtų išvengiamų turiniu. Jeigu žmogus dūsta, turime jį laikyti pusiau sėdimoje padėtyje, o jeigu moteris yra nėščia, turėtų būti pusiau gulimoje padėtyje ant kairiojo šono. Nes yra net aprašyta mirties atvejų, kai net po suleisto adrenalino žmogus pasijuto geriau, atsistojo, kažkur nuėjo, krito ir nepavyko išgelbėti. Tai padėtis yra labai svarbus dalykas“, – patarė gydytoja. Jei šalia nėra adrenalino autoinjektoriaus, tokiam žmogui reikėtų duoti bent kažkokių priešalerginių vaistų: „Toliau svarbu nutraukti kontaktą, pavyzdžiui, jei įgėlė vabzdys, užveržti ranką, kad nuodai toliau nesklistų.“
Gelbėja specialus gydymas
Gydytoja taip pat pridūrė, kad šiais laikais alergiškiems žmonėms yra prieinamas efektyvus gydymas – specifinė imunoterapija.
„Čia kalbame apie specifinę imunoterapiją su vabzdžių nuodais, nes su maisto alergijos atveju to rutiniškai dar neatliekame. (...) Tam tikromis dozėmis į organizmą tiek vaikams, tiek suaugusiems įvedant nuodus siekiama pasiekti toleravimą, kad įgėlus vabzdžiui nesukeltų anafilaksinės reakcijos.
Toks gydymo metodas trunka 5 metus, kartais – ir ilgiau, viskas priklauso, kokių gretutinių ligų turi žmogus. Bet tai iš tikrųjų gali išgelbėti žmogaus gyvybę“, – pabrėžė alergologė.
