Medikai konstatuoja, kad nesustojęs kontaktinis ugdymas ir gerokai sparčiau plintantis omikronas gerokai išaugino karščiuojančių vaikų srautus ligoninių priėmimo skyriuose.
Anot užkrečiamųjų ligų specialisto prof. Sauliaus Čaplinsko, nors norisi tikėtis, kad pandemija galėtų eiti į pabaigą, reikia neapsigauti.
„Ne tik kitur, bet ir Lietuvoje jau turime sunkiai sergančių vaikų. Tad jei visi galvos, kad dabar nebereikia saugotis, tai būtų didelė klaida. Nes pirmiausia reikėtų stengtis neužsikrėsti, o jei vis tik įvyksta užsikrėtimas, kad kuo mažiau viruso prikvėpuotume.
Antra, ligos sunkumas priklausys nuo žmogaus sveikatos, žmogaus imuninės sistemos būklės. Kuo imunitetas silpnesnis, daugiau lėtinių ligų, kuo žmogus vyresnis, turi didesnį antsvorį, tuo didesnė tikimybė, kad jau persirgusiam žmogui ar jau pasiskiepijusiam įgauti sunkią klinikinę formą. Su vaikais lygiai taip pat – turint lėtinių ligų liga bus labiau rizikinga“, – perspėjo virusologas.
Simptomai imituoja kitas ligas
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų skubiosios pagalbos ir intensyviosios terapijos centro vadovė Gitana Bykova patvirtino, kad vaikų sergamumas COVID-19 yra žymiai padidėjęs.
„Į mūsų skyrių kreipiasi žymiai daugiau vaikų, lyginant tiek su rudens mėnesiais, tiek su praėjusiomis bangomis. Sausio mėnesį sergamumas buvo labai didelis. Kai anksčiau per mėnesį kreipdavo apie 30 vaikų, kuriems buvo nustatytas kovidas, tai sausį turėjome jau 143“, – komentavo ji.
G. Bykova atkreipė dėmesį, kad ir pačios vaikų ligos pobūdis irgi yra kiek pasikeitęs.
„Rudenį daugiau susirgimų buvo su kvėpavimo takų požymiais – laringitai, obstrukciniai bronchitai, dabar pastebime, kad daugėja vaikų, turinčių virškinamojo trakto sutrikimų – juos lydi vėmimas, skysčių netekimas, kai kuriems yra viduriavimo požymių.
Aišku, yra ir dūstančių pacientų, bet iš esmės simptomai yra labai įvairūs. Todėl, jei nėra nurodyta, kad vaikas tikrai turėjo kontaktą su COVID-19, pasakyti, kad tikrai bus kovidas, negalime, nes jis imituoja kitas ligas. Kovidinė infekcija labai panaši į kitas virusines infekcijas – tiek viršutinių kvėpavimo takų, tiek virškinimo, žarnyno infekcijas“, – aiškino gydytoja.
Gydomi ir kūdikiai
Pašnekovė teigė, kad kaip ir pačios ligos simptomai be galo įvairūs, taip ir į ligoninę patenkančių vaikų amžius labai skirtingas.
„Esame turėję ir kūdikių – nuo 2–3 mėnesių. Šiuo metu reanimacijoje yra gydomas 6 mėnesių vaikas su teigiamu COVID-19, yra ir paauglių, tad amžius tikrai varijuoja.
Bendras ligoninėje gydomų vaikų skaičius nuolat kinta, nes lengviausiai sergančius pacientus, kurie yra stabilūs, gali važiuoti namo, stengiamės kuo greičiau išrašyti, kad galėtume paruošti palatas naujai atvykusiems pacientams, kuriems pagalbos tuo metu reikia labiausiai“, – pabrėžė ji.
Gydytoja pasakojo, kad dažniausiai į reanimaciją patenka tie vaikučiai, kurie arba yra labai maži, mat į juos dėl jų amžiaus ir taip žiūrima pro padidinamąjį stiklą, taip pat tie vaikai, kurie turi gretutinių ligų.
„Jie dažnai sunkiau serga, tai čia eigą apsunkina ir cukrinis diabetas, ir lėtinės širdies ar kraujotakos ligos“, – pasakojo G. Bykova.
Ji priminė, kad lėtinių ligų turintiems vaikučiams bet kokia infekcija gali apsunkinti sveikatos būklę. Tuo metu sutrinka ir elektrolitų, skysčių pusiausvyra, kurią reikia atkurti.
„Tai nepasakyčiau, kad būtinai kovidas tą padaro, tai gali sukelti ir kitos virusinės infekcijos, bet šios bangos metu, kadangi liga yra labai aktuali, tai ji tą darbą ir padaro“, – komentavo medikė.
Užgulė priėmimo skyrių
LSMU Kauno ligoninės Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas Darius Varaškevičius patvirtino, kad ligos plitimas labai sparčiai didėja, tačiau ne visi vaikai guldomi į ligoninę.
„Vaikai yra kolektyvuose, didžioji dalis jų vis tik neskiepyti, todėl ir sergamumas ženkliai didėja, omikrono užkrečiamumas yra kartais didesnis.
Ką tik turėjome skyriuje 15 vaikų, 2 intensyvioje terapijoje, bet tas skaičius kinta. Labai daug vaikų priėmime, kai padarę tyrimus, apžiūrėję, paskyrę gydymą išleidžiame. Per parą įvairiai atvažiuoja – būna ir 8, ir 12 COVID-19 ligonių. Faktas, kad jų daugėja, buvo anksčiau banga padidėjusi, paskui buvo atslūgę, o dabar vėl prasidėjo“, – komentavo jis.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad nors yra šeimos centrų, kurie labai puikiai tvarkosi, moka priiminėti karščiuojančius ir net kovidinius pacientus, visgi išlieka tendencija, kad šeimos gydytojai priiminėja nuotoliniu būdu.
„Didžioji dalis pirminės sveikatos priežiūros grandies nuo savęs nusimeta karščiuojančius pacientus ir užkrauna stacionarams, todėl priėmimai pilni“, – teigė D. Varaškevičius.
Sunkiai sergančių nebuvo
Pašnekovui antrino ir Kauno klinikų medikai, pažymėdami, kad šiuo metu sulaukia daug karščiuojančių vaikų, bet kurių tik maža dalis nukreipiama į gydymui į ligoninę.
„Į mūsų Vaikų skubios pagalbos skyrių atvyksta nuo 70 iki 100 pacientų per parą. Toks srautas pacientų atvykdavo ir iki COVID-19 ligos sukeltos pandemijos. Pastebima, kad iš šių pacientų karščiuojančių atvyksta nuo 20 iki 40 pacientų per parą“, – komentavo Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų skubios pagalbos skyriaus administratorius Algirdas Dagys.
Be kita ko, nors pacientų, sergančių COVID-19 liga, srautas padidėjęs, paskutines dvi savaites naujų sunkia COVID-19 ligos forma sergančių vaikų nebuvo.
„Ankstesnėmis savaitėmis vidutiniškai 3–4 pacientams būdavo diagnozuojama COVID-19 liga, tačiau pastarosiomis savaitėmis ši liga diagnozuojama nuo 3 iki 6 pacientų per parą. Apie 90 proc. šių pacientų išleidžiama gydytis ambulatoriškai, o likę 10 proc. nukreipiami į Kauno ligoninę arba esant trečio lygio gydymo paslaugų poreikiui, stacionarizuojami Kauno klinikose“, – dėstė vaikų ligų gydytojas.
Nerimą kelia sunki būklė jau persirgus COVID-19
Gydytojai pastebi, kad tenka susidurti dar viena COVID-19 sukelta sveikatos bėda – multisisteminis uždegimas, atsirandantis jau po persirgtos ligos.
„Tokių atvejų keletą tikrai turėjome, dar pačioje pandemijos pradžioje kelis vaikus buvome išvežę ir į Kauno klinikas. Dabar gydymas ir pas mus yra taikomas, tad išvežti tenka retokai, to prireikia nebent, jei jau komplikuojasi gretutinės ligos.
Sindromas pasireiškia praėjus 2–4 savaitėms po persirgtos ligos, vaikams jis dažniausiai pasireiškia pilvo skausmais, stebime limfmazgių padidėjimą pilvo ertmėje, būna neaiškus karščiavimas, tikrai liga imituoja apendicitą. Tokių vaikų tikrai buvo. Tai dažniausiai būna tokio amžiaus vaikai, kuriems skiepai dar nepriklausė“, – komentavo G. Bykova.
Anot D. Varaškevičiaus, liūdniausia, kad tėvai vis dar neįvertina ligos chameleoniškumo, o skiepijimo apimtys nėra labai geros.
„Turime ir kiekvieną savaitę po kelis vaikus, kuriuos iškeliami į klinikas arba jiems pablogėja būklė, atsiranda dauginis organų nepakankamumas po persirgto kovido“, – sakė jis.
Kitos infekcijos niekur nedingo
Nors koronavirusas toliau lieka nukonkuravęs gripą, šį sezoną pasitaikė daugiau šios ligos atvejų.
„Stipriai karščiuojantiems vaikams galima padaryti greitąjį gripo testą, tai stebėjome pakilimą, buvo vaikų, kuriems nustatytas gripas. Bet, taip, COVID-19 nukonkuruoja gripą, kitas dalykas, apsaugos priemonės, kurias naudojame prieš COVID-19, veikia ir prieš kitas viršutinių takų infekcijas, tiek kaukės, dezinfekcija, būriavimosi mažinimas trukdo gripo plitimui“, – komentavo G. Bykova.
Gydytoja kartu pridūrė nepastebinti, kad sumažėjo rota, noro virusų sukeltų infekcijų. „Dabar kaip tik yra jų sezonas, noro protrūkių tikrai yra buvę, Šiaulių apskrityje būna iš tos pačios darželio grupės suserga keletas vaikų“, – pastebėjo gydytoja.
D. Varaškevičius savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad nors pernai virusinių virškinimo sistemos infekcijų sumažėjo, buvo padaugėję žarnyno bakterinių infekcijų – salmoneliozės, kampilobakteriozės, jersiniozės.
„Žmonės daugiau maitinosi namuose, kartais ne taip apdorojo produktus. Gamta nemėgsta tuštumos ir vienur sumažėjus užsipildo kitomis“, – pridūrė jis.
Pasak gydytojo, taip pat pasitaiko vaikų, kuriems sergant kovidu ne tik prasideda plaučių pneumonija, kiti simptomai – viduriuoti, pilvo skausmas, bet ir lydi kitos ligos – laringitai, ausų uždegimai, žarnyno ligos.
