Išgirdęs šią diagnozę, žymus Holivudo aktorius pranešė prieš daugiau nei mėnesį, kad priėmęs sprendimą jis trauksis iš karjeros. Tokia žinia buvo liūdna aktoriaus gerbėjams, tačiau šie dar ilgai aktorių prisimins kaip tikrą profesionalą bei jo žymius vaidmenis filmuose, tokiuose kaip „Kietas riešutėlis“, „Bulvarinis skaitalas“, Rizikinga erzinti diedukus“ ir panašiai.
Tačiau, kas tiksliai yra afazija ir ką reikėtų apie ją žinoti?
Afazija – liga, kuri sutrikdo kalbos veiklą kaip kognityvinę funkciją, kuomet yra pažeidžiami galvos smegenų kalbos žieviniai centrai.
Pasak klinikos „Nefrida“ gydytojos neurologės Daivos Vainauskienės, afazija gali būti ir kaip simptomas, kuris lydi ir kitus susirgimus, traumas, pavyzdžiui, tokias kaip galvos smegenų trauma, auglius, kraujotakos sutrikimus, infekcines ligas – erkinį encefalitą, meningitą, smegenų abscesą.
„Atskirai galima išskirti pirminę progresuojančią afaziją, kuri yra neurodegeneracinis susirgimas-frontotemporalinė demencija. Ligos priežastys, kaip ir daugelio kitų neurodegeneracinių ligų, nėra visai aiškios”, – aiškina gydytoja neurologė.
Kalbant apie afaziją kaip simptomą, ji priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos:
„Dominuojančiame kairiame pusrutulyje yra tris pagrindinės kalbos zonos – dvi iš jų susijusios su impresine kalba ir viena – motorinė, kuri atsakinga už ekspresinę kalbą. Visos šios kalbos zonos susijusios tarpusavyje laidais. Afazija gali būti motorinė, sensorinė, semantinė ir amnezinė.“
Neurodegeneracija, anot Daivos Vainauskienės, yra nervų sistemos struktūrų nykimas. „Jeigu afazija yra kaip ligos simptomas – gydoma pagrindinė liga, pasitelkiant į pagalbą logopedus”, – priduria medicinos specialistė.
Simptomatika ir gydymas
Sergant šia ligą, jos intensyvumą galima išskirti į tam tikras atskiras stadijas. Sergant pirmine šios progresuojančios ligos stadija, pradiniai ligos simptomai pasireiškia silpnėjančia ir nykstančia ekspresinės ligos funkcija.
„Ankstyviausias požymis yra sunkumas parinkti žodžius. Vėliau ekspresinė kalba darosi nesklandi, blogiau suprantama, sutrinka ir motorinė kalbos artikuliacija-dizartrija. Ligos eiga yra lėta, bet nesustabdomai progresuojanti“, – sako gydytoja neurologė D. Vainauskienė.
Liga nemaloni ne tik pasireiškusiais kalbos sutrikimais, tačiau ir ilgalaikiais sutrikimais. Pacientai ne tik visą gyvenimą lieka su sutrikusia kalba, tačiau ir apie 50 procentų sergančiųjų išsivysto demencija:
„Specifinio gydymo frontotemporalinei demencijai vaistais nėra. Galimas donepezilio skyrimas, kaip ir gydant Alzheimerio ligą. Be to, patvirtintų efektyvių profilaktikos priemonių taip pat nėra.“
Pasak gydytojos neurologės, afazijai progresuojant, kai kurie pacientai geba įgyti naujų žinių bei įgūdžių, tačiau normaliai funkcionuoti jiems trukdo elgesio ir kalbos sutrikimai.
„Yra būtini užsiėmimai su logopedais, bet pilnas kalbos atstatymas abejotinas. Liga prasideda šiek tiek jaunesniems žmonėms nei Alzheimerio liga, kuria dažniausiai susergama esant 58-59 gyvenimo metams“, – priduria klinikos „Nefrida“ gydytoja neurologė Daiva Vainauskienė.
Esant motorinei afazijai, ligonis gali suprasti kitų kalbą, tačiau pats sunkiai artikuliuoja žodžius arba visai negali šnekėti dėl sutrikusios kalbos. Sensorinė afazija taip pat pažeidžia žmogaus gebėjimą kalbėti rišliai, asmuo tampa negalintis kontroliuoti savo tariamų žodžių.
„Semantinė afazija pažeidžia ligonio suvokimą dėlioti sudėtingus loginius ryšius, nesiorientuoja žemėlapiuose, sunkiai geba skaičiuoti. Esant amnezinei – pamirštami daiktų pavadinimai, žodžių tarimas. Totalinė afazija žmogų ištinka tada, kai yra pažeidžiamos visos kalbos zonos.
Šie kalbos centrai yra išdėstyti kairinėje skiltyje. Kuomet sutrinka motorinis centras, vadinamas „Broka“ zona ir sensorinis – „Wernikės“ zona, atsiranda laidinė afaziją, kurią sukėlė sutrikęs tarp jų ryšys. Verta žinoti, kad kairysis pusrutulis (dešiniarankiams) yra atsakingas už loginę veiklą, o dešinysis – už emocinę. Tačiau, viskas yra susiję tarpusavyje laidais ir ryšiais.“
