Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais ji pasidalino patarimais, kada sėti pomidorus, kaip užtikrinti gerą derlių ir kokias veisles būtina išbandyti, nes jas myli visi iki vieno.
Sandra šypsosi sakydama, kad pomidorai yra tikri šiltnamių karaliai. Ne veltui ir ji pati jau daugiau nei 10 metų augina pomidorus.
„Parduotuvėje jie neskanūs ir taip prasidėjo visi ieškojimai. Grįžome iš užsienio gyventi į Lietuvą, turėjome žemės plotuką ir pradėjome sodintis.
Pradėjau domėtis: tas skanus, kitas skanus, taip ir prasidėjo ši veislių kelionė. Paskui tos kelios veislės išaugo iš keliasdešimties į kelis šimtus veislių ir apetitui galo nėra“, – nusijuokia ji.
Išbandė mažiausiai 300 skirtingų veislių
Ji sako nė neskaičiavusi, bet mano, kad augino mažiausiai 300 skirtingų veislių pomidorų. Per vieną sezoną skirtingų veislių būna 70. Ir retai kada jos šiltnamyje pamatysite hibridinės veislės pomidorus:
„Labai retai randa vietą koks vienas hibridas dėl įdomumo, pagrinde auginu tikras veisles. Jeigu hibridas bus, tai tik su labai gerais atsiliepimais, tikrai skanus ir gražus. Ir ne paprastas raudonas, o jau ir spalvinė gama bus įdomesnė.“
Paklausta, kuo gi skiriasi hibridai nuo tikrų veislių, ji pabrėžia, kad skirtumas didelis.
„Pirmiausia, skiriasi skonis. Skonio įvairovė hibridiniuose labai menka. O tikrose veislėse gali rasti ir su vaisiaus poskoniu, ir su dūmo. Kitas bus toks rūgštus, kad, atrodo, su greipfrutu sumaišytas būtų.
Ir saldumo balansas kai kuriuose toks didelis, net man, gana saldžius pomidorus mėgstančiai, pilnai sunokęs kartais būna per saldus“, – skirtumus vardijo pašnekovė.
Sandra jau nekantrauja, kada prasidės pomidorų sėja. Kaip pati juokauja, jai sezonas prasideda sausio 1-ąją: tada vos atsikėlus kirba mintis, kad reikia išbandyti dar daugiau veislių, nors dėžutėje guli dar keli šimtai neaugintų veislių sėklų.
Patarė, kada sėti pomidorus
Artėja ir pati sėja. S. Šimkevičė sako, kad labai myli vazoninius pomidorus, juos sėja vasario pabaigoje. O visas kitas veisles, kurios keliauja į šiltnamį, sėja kovo 8-11 dienomis. Sako, šios dienos sėjai kaskart pasiteisina.
„Prieš sėjimą dviem dienoms visą laiką sėklas įdedu į šaldiklį, jos paskui greičiau prabunda. Turiu specialias daigyklas su daug narelių ir pagrinde į vieną narelį vieną sėklutę įdedu į vieno centimetro gylį.
Tada žemė būna jau sušilusi, kambario temperatūros, prilaistyta, tad sėklą įdedu, uždedu daigyklos dangtį ir dedu kur nors prie radiatoriaus, kad būtų šilčiau. Kai pradeda kaltis, kai kilputės rodosi ar pirmi lapukai išlenda, tada jau nešu į šviesą.“
Ji siūlo rinktis ne pačią pigiausią žemę pomidorų daigams, taip pat stambesnės frakcijos, kad būtų pralaidi orui. Taip pat svarbu neperlaistyti.
„Po to persodinu į 400-500 ml indelius, o kai jie dar labiau paauga, į litro talpos kibirėlius. Tada jau su kibirėliais būna iki tol, kol iškeliauja į šiltnamį“, – pasakojo S. Šimkevičė.
Jeigu visos sėklos sudygsta, nereikia atsėti, į šiltnamį daigai iškeliauja po balandžio 20 dienos, jei nepranašaujami blogi orai. Bet iki gegužės 1 d. visi pomidorai jau būna susodinti šiltnamyje. Rudenį į dirvą ji sako įterpianti kalio, jei nespėja – tai padaro pavasarį, prieš sukasant šiltnamį.
„Kadangi pas mane stiklinis šiltnamis, jis yra truputį šiltesnis nei paprastas polikarbonatinis ar plėvelinis. Bet kiekvieną kartą būtinai dengiu agro plėvele, nes saulė labai nudegina.
Vienais metais, kai tik nusipirkome sodą, per stiklą nudegė pusė daigų. Dabar kiekvienais metais pasodinu ir iš karto uždengiu, tada jie jau adaptuojasi prie kaitros“, – nesėkminga patirtimi dalijosi pašnekovė.
Priminė auksinę pomidorų genėjimo taisyklę
Pomidorus ji dažniausiai augina dviem stiebais, vieną stiebą palieka tik tuo atveju, kai sodina didžiavaises veisles ir nori, kad pomidorai būtų didesni.
Su naminėmis, liaudiškomis priemonėmis vietoj trąšų ji sako nežaidžianti. Kartą pabandė laistyti su mielėmis, tačiau rezultatas nenudžiugino. Verčiau renkasi trąšas, o ne raugus:
„Žiūriu pagal tai, ko augalui reikia: kai užeina karščiai, boru ir prolinu nupurškiu, kad nemestų žiedų. Tai labai pasiteisinęs dalykas. Ir nuo streso augalams labai tinka.
Kai pradeda nokinti pomidorus, kadangi pas mane būna daug ilgavaisių pomidorų, duodu kalcio, kad nejuoduotų galiukai.
Aišku, kartais palieju ir su kompleksinėmis trąšomis, tik visą laiką žiūriu, kad būtų ne daugiau 11 proc. azoto, nes azotas skatina lapų augimą. Ir tie žmonės, kurie laisto visokiais raugais, sako, kad lapai tamsiai žali, dideli, o nežydi. Dėl to, kad pertręšta, per daug azoto.“
Kai ateina laikas genėti pomidorus, Sandra sako niekada nepaliekanti pliko stiebo ir primena auksinę pomidorų augintojų taisyklę.
„Yra žmonių, kurie, tik pradėjus žydėti, šalina visus lapus apačioje. Jie pamiršta auksinę taisyklę, kad lapai ne atima maistines medžiagas, o jas kaupia ir maitina kekes. Pomidorininkų auksinė taisyklė: lapas po keke, lapas virš kekės“, – primena pašnekovė.
Ragina išbandyti šias veisles
Paklausta, o kokias veisles rekomenduoja išbandyti kitiems, S. Šimkevičė sako, kad jos pačios šiltnamyje visada auga latvių veislės „Zalais Pipartomats“ pomidorai. Augalas pasiekia maždaug dviejų metrų aukštį, o paragavusi pomidoro Sandros sodo kaimynė sakė, kad skonis kaip žėlė – saldus, gaivus.
„Snickers“ pirmą kartą pasodintas iškrėtė pokštą, vienoje kekėje suformavo du visiškai kitokios formos pomidorus. Ėmiau sėklas būtent iš tos keistesnės formos ir jau kelinti metai auginu.
Tamsiai rudos spalvos, labai derlingi, nemėto žiedų net ir per karščius. Saldūs, beveik be rūgštelės, sausesni. Tokių nemėgti neįmanoma“, – šypsosi ji.
Dar viena jos pamilta veislė – „Dancing green fingers“. Vyšninių pomidorų veislė, vaisiai šviesiai žalios spalvos, labai gražios pailgos formos. Sandra sako, kad skonis kaip saldainio, tad saldainius norėsis pakeisti į šiuos pomidorus.
Ne tik skanūs, bet ir šiltnamį papuošiantys pomidorai – „Iva‘s Red Berry“. Kekė pasiekia net pusės metro ilgį, vaisiai saldūs, maži.
Dar viena veislė – „Black Strawberry“. Derlinga, nebijanti nei karščio, nei vėsumos:
„Savo vaisių margumu puošia šiltnamį, o jau skonis... Saldus, su vos vos juntama rūgštele, turintis ar tai vaisių, ar tai uogos poskonį.“
Šių metų S. Šimkevičės atradimas – „Special Forces“ veislė. Pomidorai sveria 250-400 g, vaisiai raudonai rožinės spalvos. Skonis – tikro, gero, kvapnaus, mėsingo pomidoro.
„Turboreaktyvnyj“ – jau vien pavadinimas pasako, kad tai veislė pirmūnė. Sėjant kovo pradžioje, birželio viduryje jau valgome. Tai žemaūgiai pomidorai, idealiai tinka auginti lauke, derlingi“, – vieną naujausiai pamėgtų veislių apibūdina pašnekovė.
