Gydytojas D. Domanaitis yra vienintelis urologas Lietuvoje, dirbęs ir iki šiol tebedirbantis žymiojoje Jungtinės Karalystės nacionalinėje sveikatos apsaugos sistemoje. Svečioje šalyje sukaupta patirtis praverčia dirbant ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur patyrusį specialistą atvykti dirbti pakvietė Urologijos skyriaus vedėjas Aurimas Žibutis ir ligoninės vadovas, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Kalbamės apie skirtumus ir panašumus, kuriuos gydytojas urologas pastebi, gydydamas skirtingų tautų ir kultūrų pacientus:
Kuo skiriasi Jungtinės Karalystės ir Šiaulių pacientai?
Ligos panašios, bet didelėje šalyje, kurioje gyvena įvairių tautybių ir rasių pacientai, jų yra didesnė įvairovė, tad gydant tokius pacientus, tenka pasisemti nemažai naujos patirties, gilinant savo žinias, kurios reikalingos tokiems atvejams gydyti. Pavyzdžiui, pamenu vieną jauną juodaodę pacientę, kuri nuo gimimo turėjo ŽIV virusą. Jos atvejis buvo ypatingas tuo, kad visa šlapimo pūslė buvo „apaugusi“ lytinių organų karpomis. Šią pacientę teko operuoti. Literatūroje tokių atvejų aprašyti tik vienetai, tad Lietuvoje tikrai nebūtų tekę tokios operacijos atlikti.
Dėl kokių priežasčių dažniausiai pacientai (vyrai ir moterys), atvyksta pas urologą?
Į mus kreipiasi tiek vyrai, tiek ir moterys. Žinoma, didžiąją pacientų dalį sudaro vyrai, kurių dažniausios sveikatos problemos – prostatos bėdos. Viena iš jų – gerybinės prostatos hiperplazijos sukelti apatinių šlapinimosi takų simptomai, taip pat prostatos vėžys, lėtinis prostatos uždegimas, neretas kreipiasi dėl erekcijos sutrikimų. Besikreipiančių vyrų amžius svyruoja nuo 18 iki 95 metų. Pacientės moterys dažniausiai kreipiasi dėl šlapimo nelaikymo bei dirglios šlapimo pūslės sukeltų simptomų. Dar viena bendra abiejų lyčių problema – inkstų akmenligė, kuri ypač paūmėja šiltuoju metų laiku, pacientams vartojant nepakankamai skysčių.
Ar yra skirtumų tarp Jungtinės Karalystės ir Lietuvos pacientų žinių apie sveikatos problemas?
Situacija yra panaši. Ir Jungtinėje Karalystėje, ir mūsų šalyje pacientai pagal išsilavinimo lygį sveikatos srityje yra panašiai išprusę arba visai neišprusę. Tie, kurie labiau viskuo domisi, tuo pačiu ir savo sveikata, žino daugiau. Neretai tenka susidurti ir su tokiais pacientais, kurių medicinos srityje išsilavinimo lygis tikrai žemas. Neretai tenka susidurti su tokiais atvejais, kai,paklausus apie nusiskundimus, išgirsti atsakymą – „turiu prostatą...“ Tokiu atveju pokalbis prasideda nuo nedidelės edukacijos apie tai, kas yra prostata, ir kad pats prostatos turėjimas nereiškia ligos ar patologijos. Paaiškini, kad nuo pat gimimo kiekvienas vyras turi prostatą, o jei jos neturi, kas gali nutikti su laiku, tai greičiausiai ji buvo chirurginiu būdu pašalinta dėl tam tikrų priežasčių, pvz. prostatos vėžio.
Ar pakanka šiandien vyrams žinių apie jų lytinę sveikatą, galimas kitas sveikatos problemas?
Manau, kad tokių žinių vyrams tikrai trūksta, nes dažniausiai savo lytine ar prostatos sveikata pradedame domėtis tiktai tada, kai užklumpa bėdos, pasireiškia pirmieji simptomai ir reikia praverti gydytojo kabineto duris.
Ar žmonės rūpinasi savo lytine sveikata?
Yra pacientų, kurie iš tiesų labiau rūpinasi lytine sveikata nei kiti, yra labiau apsiskaitę medicinos tematika. Su tokiais pacientais iš tiesų būna smagu padiskutuoti konsultacijos metu. Tai būna daugiau išsilavinę žmonės, kurie skaito įvairius mokslinius straipsnius apie mediciną, knygas, žiūri tokio pobūdžio laidas. Tokių žmonių tenka sutikti tiek vienoje, tiek ir kitoje šalyje.
Kaip vyras turi rūpintis savo lytine sveikata?
Iki 50 metų, jei vyras yra sveikas, neturintis rimtų gretutinių ligų, propaguojantis sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą bei mitybą, problemų su lytine sveikata dažniausiai neiškyla. Dažniau su tokios srities problemomis vyrai susiduria perkopus per 50 metų, kuomet atsiranda gretutinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, pradedami vartoti įvairūs šių ligų gydymui skirti vaistai, turintys šalutinį poveikį vyrų lytinei sveikatai. Kaip ne keista, lytinės sveikatos problemų turi vis jaunesni vyrai. Dažnai sulaukiame 20–25 metų pacientų, kurie, pravėrę urologo kabineto duris, skundžiasi erekcijos arba ejakuliacijos problemomis. Jaunesniame amžiuje dažniausiai tai būna susiję su psichologinėmis problemomis.
Po detalaus paciento ištyrimo, neradus organinės sutrikimo priežasties, tenka jį nukreipti seksoterapeuto konsultacijai. Vyresniame amžiuje tokios problemos gali būti dėl prostatos vėžio ir su juo susijusio chirurginio gydymo. Pavyzdžiui, 60 metų pacientas, kuriam buvo atlikta radikali prostatektomija (visiškas prostatos pašalinimas), kai viena iš pagrindinių komplikacijų yra šlapimo nelaikymas ir erektilinė disfunkcija. Tokie pacientai, tiek jauni, tiek ir vyresnio amžiaus, kuriems lytinis gyvenimas yra aktualus ir būtina sąlyga, užtikrinant gerą gyvenimo kokybę, yra dažni mūsų pacientai Konsultacijų poliklinikoje. Visuomet stengiamės jiems padėti ir grąžinti gyvenimo kokybę.
Ar gydymo galimybės, kurias taikote šioje ligoninėje, labai skiriasi nuo Anglijos ligoninių galimybių?
Jungtinė Karalystė yra be gali stipri ir ekonomiškai išsivysčiusi šalis. Didelės lėšos yra skiriamos nacionalinei sveikatos apsaugai (NHS). Dauguma ligoninių modernios, aprūpintos moderniausia technika, yra puikiai išvystyta robotinė chirurgija, kuri mūsų šalyje dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Didelis dėmesys ir lėšos yra investuojamos ir į žmogiškuosius išteklius, stengiamasi, kad ligoninėse būtų pakankamai gydytojų, slaugytojų bei pagalbinio personalo. Suprantu, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema nėra tokia stipri kaip Jungtinės Karalystės, bet didžia dalimi taip yra dėl to, kad esame pakankamai maža šalis, o viskas atsiremia į finansavimą.
Ar nepasigailėjote grįžęs į Lietuvą?
Lietuvoje dirbti man patinka. Patirtis, įgyta dirbant Jungtinės Karalystės ligoninėse, padeda gydant ir mūsų krašto pacientus. Be galo geras jausmas sutikti pacientą, kurį teko gydyti, ir matyti, kaip po sėkmingo gydymo pasikeičia žmogaus gyvenimas į gerąją pusę. Dar geresnis jausmas apima tuomet, kai pavyksta padėti pacientui, kuris visuomenės akyse jau būna „nurašytas“. Tikiuosi, jog ir toliau pavyks išlaikyti balansą, dirbant tarp dviejų šalių, siekiant kuo daugiau padėti kenčiančiam mūsų krašto pacientui.
