Pacientas išgelbėtas
Į Diagnostikos centro Endoskopijų skyrių 47 metų pacientas atvežtas iš Nefrologijos–toksikologijos skyriaus, kur jam buvo atliekamos sudėtingos dializės procedūros dėl inkstų patologijos. Skyriaus vedėja gydytoja nefrologė Eglė Gaupšienė ir gydytojas Marius Bardauskas rūpinosi šiuo pacientu ir padėjo endoskopuotojams realizuoti naują metodą.
Pacientui jau buvo diagnozuotas kraujavimas iš virškinamojo trakto. Atlikus endoskopiją nustatytos varikozinės venos skrandžio dugne. Pasak J. Biručio, išeitys tokią patologiją turinčių pacientų dėl sudėtingumo būdavo prastos.
„Kilo idėja pabandyti skrandžio dugno varikozines venas klijuoti specialiais klijais“, – įvertinęs situaciją ir kolegų galimybes nusprendė skyriaus koordinatorius gydytojas J. Birutis ir pats ėmėsi atsakingos procedūros.
Dabar, kai procedūra atlikta sklandžiai ir, atlikus kontrolinį tikrinimą patvirtinta, kad verikozinių mazgų nebėra, endoskopuotojas Justas Birutis sako, kad procedūra, trukusi per dešimt minučių, nėra labai sudėtinga patyrusiam endoskopuotojui, tačiau rizikinga, nes šalia yra didelio spindžio kraujagyslės, pilnos veninio kraujo ir tas kraujavimas gali būti pakankamai sunkiai stabdomas.
Todėl, imantis šio darbo, reikėjo įsitikinti, kad komanda puikiai sustyguota. Endoskopijų skyriuje visos atliekamos procedūros galimos tik dėl profesionalios komandos, nes vienas gydytojas, be profesionaliai dirbančių slaugytojų, nieko nepadarytų, o endoskopuotojai būtų toje pačioje vietoje, kaip buvo daugelį metų prieš tai, kai endoskopija buvo tik žarnyno ir skrandžio tyrimai.
Ši procedūra Lietuvoje nėra naujovė, bet Respublikinėje Šiaulių ligoninėje tai yra visiškai naujas metodas, kurio dėka pacientai dėl šios patologijos nebėra vežami į kitas gydymo įstaigas.
„Patys įveikiame šią patologiją, turime reikiamas priemones, ir iš ligoninių, esančių Šiaulių apskrityje, priimsime šiuos ligonius ir suteiksime reikiamą pagalbą“, – džiaugiasi gydytojas J. Birutis, kad, pasikonsultuodami su patyrusiai specialistais iš universitetinių klinikų, sprendžia sunkios būklės ligonių sudėtingas situacijas.
Patologijos pacientas nejaučia
Pasak gydytojos gastroenterologės Justinos Daveckaitės, varikozinių mazgų formavimąsi stemplėje, skrandyje, arba tiesiojoje žarnoje lemia dvi priežastys – kepenų cirozė, arba obdominalinių venų trombozė.
Šiam pacientui buvo diagnozuota kepenų cirozė, kuriai esant kepenys pradeda randėti, sulėtėja kraujo tėkmė per vieną iš pagrindinių pilvo kraujagyslių. Ilgą laiką pacientai, kuriems yra susiformavusios stemplės ar skrandžio varikozės, nieko nejaučia. Medikai jas aptinka rutininių tyrimų metu, arba išduoda prasidėjęs kraujavimas. Tokie kraujavimai yra santykinai reti, bet jie sukelia pavojų gyvybei.
Esant skrandžio varikozei, pacientui gali būti neintensyvus pakraujavimas, kurio žmogus gali net nejausti. Kartais gali būti patamsėjusios išmatos, mažakraujystė. Pasak gydytojos J. Daveckaitės, jei jau kraujuoja, tai dažniausiai kraujuoja masyviai ir kelia didelį pavojų žmogaus gyvybei, kuris atsiranda ne dėl didelio nukraujavimo, bet dėl staiga išsivystančios hepatinės komos. Po šios procedūros – skrandžio dugno varikozinių venų klijavimo pacientui toliau reikia specialisto stebėjimo. Pirmas vizitas pas gydytoją gastroenterologą numatytas po trijų mėnesių, vėliau – jei būklė neblogės, vizitai planuojami kas šešis mėnesius.
„Tikimės, kad ir daugiau žmonių galėsime suteikti šią pagalbą“, – džiaugiasi gydytoja gastroenterologė Justė Daveckaitė išsiplėtusiomis ligoninės endoskopinės tarnybos galimybėmis, nes puikiai mato, kad šiandien jos visiškai nenusileidžia didžiosioms gydymo įstaigoms Lietuvoje ir pacientai čia gali gauti lygiai tokią pačią priežiūrą, kokią gauna didžiuosiuose šalies centruose.
Endoskopuotojai žvelgia dar toliau į priekį ir sieks, kad varikozinių mazgų gydyme dalyvautų ir ligoninėje puikiai dirbantys intervenciniai radiologai, nes kai kuriems pacientams, varikozinę veną suklijavus klijais, sekantis etapas – intervencinių radiologų procedūra koreguojanti kraujotaką.
