Šios ligos gydymas priklauso nuo vėžio mutacijos tipo, jo išplitimo ir žmogaus bendros sveikatos būklės. Svarbu kreiptis į gydytoją, kai pastebite pirmuosius simptomus, nes vėžį nustačius ankstyvojoje stadijoje gydymas bus veiksmingesnis.
Daugiau nei keturi iš 10 žmonių, kuriems diagnozuotas plaučių vėžys, yra 75 metų ir vyresni. Amerikos vėžio draugija teigia, kad viršutinės plaučių dalies vėžys kartais vadinamas kasos navikais. Teigiama, kad kasos navikai gali paveikti tam tikrus akies nervus ir dalį veido, sukeldami simptomų grupę, vadinamą Hornerio sindromu.
Sindromo simptomai gali pasireikšti akies voko sukritimas ant akies, mažesnis vyzdys toje akyje ar tiesiog prakaitavimas toje pačioje veido pusėje. Specialistai pažymi, kad kasos navikai taip pat gali sukelti gan stiprų peties skausmą.
Į gydytoją turėtume kreiptis, jei pasireiškia simptomai, iš kurių yra nuolatinis kosulys ar dusulys, kosėjimas krauju. Kiti požymiai apima nepaaiškinamą nuovargį ar svorio kritimą, skausmą kvėpuojant ar kosint. Atlikus įprastinius kraujo tyrimus galima nustatyti, ar kraujyje padidėjęs trombocitų skaičius – tai pagrindinis plaučių vėžio simptomas.
Kuo anksčiau nustatome plaučių vėžį, tuo daugiau šansų jį sėkmingai išgydyti, rašo portalas express.co.uk.
Ne paslaptis, kad rūkantiems žmonėms kyla didžiausia rizika susirgti plaučių vėžiu, nors jis gali išsivystyti ir tiems, kurie niekada nėra rūkę. Verta paminėti, kad rūkymas sudaro 72 procentus plaučių vėžio atvejų. Tyrimai rodo, kad jei surūkote daugiau nei 25 cigaretes per dieną, tikimybė susirgti plaučių vėžiu yra 25 kartus didesnė nei tiems, kurie nerūko. Jei esate pasyvus rūkorius, tai taip pat gali padidinti riziką susirgti plaučių vėžiu.
Taip pat riziką išsivystyti plaučių ligai didina ir genetika – jei giminaitis sirgo plaučių vėžiu, didėja tikimybė ir mums juo sirgti.