43-ąją savaitę (2021 m. spalio 25–31 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) rodiklis buvo 69,5 atvejo 10 tūkst. Lietuvos gyventojų. 42-ąją savaitę šis rodiklis siekė 69,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Lyginant šių metų 43-osios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu skaičius sumažėjo, o ŪVKTI skaičius išliko panašus. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 43-ąją savaitę registruotas Utenos apskrityje (48 atvejai 10 tūkst. gyventojų), o didžiausias ( 78,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų ) – Klaipėdos apskrityje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo negulėjo nė vienas asmuo.
2020–2021 m. gripo sezono 43-ąją savaitę bendras Lietuvos gyventojų sergamumo rodiklis buvo 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o 2021–2022 m. gripo sezono 43-ąją savaitę – 69,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenys apskrityse
Gripas ir ŪVKTI. Kaip atskirti?
Užsikrėtusieji gripo virusu suserga staiga (vidutiniškai per 48 val.), kenčia nuo aukštos temperatūros (didesnės nei 38 °C), sauso kosulio, gerklės, galvos ir raumenų skausmo, nuovargio ir silpnumo. Kartais sergant gripu atsiranda šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Tuo metu su gripu dažnai painiojamomis ŪVKTI užsikrėtę žmonės paprastai nesiskundžia aukšta temperatūra, ligos simptomus pajaučia ne staiga, o palaipsniui, skundžiasi sloga (užgulta nosimi), lengvu iki vidutinio sunkumo gerklės skausmu, nedideliu krūtinės diskomfortu, bendru silpnumu ir nuovargiu.
Kaip apsisaugoti nuo gripo ir ŪVKTI?
NVSC specialistai primena, kad skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo.
Visi asmenys, norintys pasiskiepyti nuo gripo, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Saugantis gripo ir ŪVKTI taip pat itin svarbu laikytis higienos taisyklių: kosint ir čiaudint užsidengti nosį ir burną vienkartinėmis nosinaitėmis (galima užsidengti skepetaite ar sulenkta alkūne); reguliariai plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti rankų dezinfekcijos priemones; stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, ypač nešvariomis rankomis; dažnai drėgnu būdu valyti ir vėdinti patalpas.
