Jis priminė, kad gripo vakcinų efektyvumas, apsaugant nuo ligos, yra apie 35 proc. (10–60 proc.), tai labai priklauso nuo sezono ir vakcinos antigeninio atitikimo cirkuliuojančiam viruso variantui.
„Jei pasiskiepiję asmenys suserga gripu, ligos eiga dažniausiai būna lengvesnė, be to, ženkliai sumažėja hospitalizacijos, komplikacijų ir mirties nuo gripo rizika. Skiepytis nuo gripo rekomenduojama iki prasidedant jo sezonui (rugsėjo pabaigoje, spalio mėn.), tačiau galima ir gripo sezono metu“, – socialiniame tinkle dėstė M. Strioga ir pridūrė, kad optimali imuninė apsauga susidaro po maždaug dviejų savaičių.
Kartu jis nuramino bijančius iRNR molekulių: „Lietuvoje naudojamos inaktyvuotos (negyvo viruso, jo fragmentų) vakcinos.“
Onkoimunologas nuo gripo rekomendavo pasiskiepyti visiems, bet ypač senjorams nuo 60 metų, nėščiosioms, turintiems rizikos veiksnių sirgti sunkia, komplikuota ar net letalia gripo forma, pvz., sergantiems astma, diabetu, nutukimu, aktyviomis onkologinėmis ligomis ir kt., sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigų darbuotojams, vaikams nuo 6 mėn. amžiaus (ypač iki 5 metų, kuriems gripas yra pavojingiausias bendroje vaikų populiacijoje).
Taip pat jis ragino nepamiršti ir skiepo nuo COVID-19 (C19) tiems, kam jo jau reikia. „Dominuojanti Omikron atmaina vis dar scenoje. Nors ji jau nebe primadona, bet dar tikrai ir ne epizodinio vaidmens atlikėja“, – įspėjo jis.
„Labai rekomenduotina pasiskiepyti ir nuo pneumokoko polivalentine konjuguota polisacharidine vakcina. Suaugusiems žmonėms ja reikia skiepytis vieną kartą gyvenime, revakcinacijos nereikalingos“, – patarė M. Strioga.
Šiemet skiepai nuo gripo itin aktualūs
NVI specialistas pabrėžė, kad šiemet vakcinacija nuo gripo kaip niekad aktuali. Argumentuodamas tai jis pateikė ne vieną punktą:
✅ C19 pandemijos metu buvo taikomos įvairios infekcijų plitimą ribojančios priemonės –karantinas, privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas, nuotolinis darbas bei mokymasis.
✅ C19 virusas (ypač viena kitą keitusios jo atmainos) pasižymi itin dideliu užkratumu, todėl įvairios infekcijų kontrolės priemonės jo plitimą galėjo tik pristabdyti, suvaržyti, bet neužkardyti. Tą mes puikiai matėme...
✅ Daug mažiau užkračiam gripo virusui šios priemonės tapo kone neįveikiama kliūtimi, todėl du sezonus sergamumas gripu buvo ženkliai sumažėjęs („a kur dinga grypas?“ – pasigirsdavo šūksniai).
✅ Nedingo jis – nustumtas į pogrindį gripo virusas iš paskutiniųjų stengėsi cirkuliuoti visuomenėje, tikėtina, tarp labiausiai imlių asmenų. Tačiau iššauti su purslais (sukelti protrūkių ar epidemijos) jam nepavyko.
✅ Dabar gripo virusas yra alkanas, todėl panaikinus ribojimus bei mažiau taikant infekcijų kontrolės priemones (tiesiog atsipalaidavus), jis bus greitas ir įsiutęs – kabinsis prie visų iš eilės, kaip varnalėša prie spanielio ausų.
✅ Jei per du kovidinius sezonus ar dar ilgiau nesiskiepyta nuo gripo ir juo nepersirgta, tai ir imuninė atmintis (susidariusi po anksčiau buvusių infekcijų ar/ir vakcinacijų) prislopo. Gripo virusas tikrai tuo pasinaudos!
✅ Nepamirškime, kad, be gripo, išalkusiųjų eilėje rikiuojasi ir kiti sezoniniai kvėpavimo takų virusai – rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas (mažų vaikučių siaubas), pagaliau metapneumovirusas, paragripo virusai ir kt. Nuo jų vakcinų nėra - jei jau teks susidurti, imuninei sistemai bus darbelio, bet su jais didelių problemų neturėtų kilti (aišku, jei nėra imuninės sistemos funkcijos sutrikimų...).
✅ Taigi, jei aplink mus, tarsi apie restoranus, būriuosis išalkusių senų sezoninių virusų minia, o nuo pavojingiausio jos nario (šiuo atveju, gripo) yra vakcina, kodėl šia apsaugos priemone nepasinaudoti?