Nors dar antradienį pristatydamas gelbėjimo planą dėl kylančių energijos kainų sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys garantavo, kad nereikės taupyti nei medikų atlyginimų, nei paslaugų kokybės sąskaita, medikų bendruomenės tai neįtikina.
Jie jau dabar skaičiuoja, kiek galėtų mažėti algos, jei bandydamos išsimokėti sąskaitas gydymo įstaigos imtųsi išlaidas dengti iš atlyginimams skirtų lėšų. Kad tai neįvyktų, medikai reikalauja didesnio finansavimo.
Dvi gydymo įstaigos vien elektrai išleido 2 mln.
Eksministro Aurelijaus Verygos pastebėjimu, nors jau kuris laikas nuolat girdima apie brangstančias paslaugas, dalis verslų ar įmonių net stabdo gamybą, atleidžiami darbuotojai, sveikatos sektorius tokių priemonių imtis negali.
„Noriu priminti istoriją, kuri vyko Lietuvoje prieš daugiau nei 10 metų. Mes esame išgyvenę 2009-ųjų metų krizę. Tuo metu taip jau sutapo, kad dabartinė premjerė buvo finansų ministrė, ir sprendžiant finansines problemas tada buvo nurėžti pinigai ir sveikatos sektoriui. Ir tuomet vis tik teko mažinti atlyginimus medicinos darbuotojams. Labai nuogąstaujame, ar ši istorija negali pasikartoti. Nes tai reikštų labai rimtas problemas, tai galėtų sąlygoti ir naują emigracijos bangą, o medikų ir taip labai trūksta“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo jis.
Parlamentaro teigimu, ministerijos skambiai nurodytos sumos kelia daugiau nei pagrįstų abejonių, ar to išties pakaks padengti išaugusioms išlaidoms. „Vien dvi didžiosios Lietuvos ligoninės per mėnesį už elektrą sumoka daugiau nei 2 mln. eurų“, – sakė A. Veryga.
Reikalauja bent 10 milijonų
Pasak Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidento Liutauro Labanausko, ministerijos siūlomos sumos kaip reikiant nustebino, mat tai tikrai neatitinka realių poreikių. Jo teigimu, palyginus mažesnių, didesnių ir pirminio lygio (daugiausia poliklinikų) įstaigas rugpjūčio mėnesio sąskaitas matomas brangimas keliais kartais.
„Nuo bendro įstaigos biudžeto pabrangimas mažose įstaigose buvo maždaug nuo 2 iki 3 proc., didelėse – net iki 5 proc. Jei žiūrime į pačias sumas, tai skamba drastiškai. Kalbat apie didžiąsias įstaigas, pabrangimas yra iki 700–800 tūkst., elektra pabrango 3–4 kartus. Ir kiekvieną mėnesį laukia tokie pinigai iki šildymo, kas bus dar didesnė problema“, – kalbėjo jis.
L. Labanausko aiškinimu, šiandien įstaigų „minusas“ yra nuo 6 iki 8 proc., o pradėjus šildymą tai siektų apie 8–10 proc.
„Taigi kompensacija turėtų būti maždaug iki 10 proc. šiandien dienos esančio įkainio arba sutartinės sumos. Bet vakar išgirstame ministerijos pranešimą, kuris mus šiek tiek nustebino. Sakyčiau, jis gal net ciniškas. Kodėl? Nes buvo įvardyta suma – 5 milijonai, kuri bus duota iki Naujų metų. O toliau, suvok, jei trūks – pridėsim. Atleiskite, mes ne turguje esame, nes arba dengiame, arba nedengiame. Akivaizdu, kad 5 milijonų yra visiškai per mažai. Iki metų pabaigos turėtų būti skirta ne mažiau 10 milijonų, kad įstaigos galėtų pasidengti. 5 milijonų pakaktų tik stambioms gydymo įstaigoms, kitos liktų ant ledo“, – tvirtino LGS prezidentas.
Jį stebino ir kitiems metams numatyta 20 mln. suma. „Suvok, kitus 80 mln. jūs turite susitaupyti. Visiškai nesuvokiama. Iš ko mes turime taupyti? Pacientų sąskaita? (...) Ir paskutinis galiausiai nustebinęs teiginys – neva, ko jūs dabar išgyvenate, juk už praeitus metus atgavote [pinigus] už kovidą. Tai buvome išleidę savo įstaigų pinigus, dabar juos atgavom ir kažkodėl turime padengti kitas valstybės sudarytas skolas? Tai visiškai nebesuprantama“, – svarstė jis.
Bijo, kad labiausiai nukentės slaugytojai
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Aušra Volodkaitė nuogąstavo, kad labiausiai nukentėti gali būtent slaugytojai.
„Labai didelius nuogąstavimus kelia tikimybė, kad lėšų taupymas vyks sveikatos priežiūros darbuotojų sąskaita – konkrečiai slaugytojų. Kadangi nuo metų pradžios stebime, kad padidinus paslaugų įkainį, numatant lėšas skirti darbuotojų užmokesčio didinimui, slaugytojų darbo užmokestis įstaigose didėjo labai vangiai, kartais net labai nedidele skaitine išraiška.
Ir oficialiai deklaruojama informacija, kad slaugytojų darbo užmokestis šiuo metu siekia 1700 eurų neatskaičius mokesčių, slaugytojų bendruomenei kelia daug abejonių ir nepasitenkinimo. Rajonuose, regionuose yra įstaigų, kur slaugytojų darbo užmokestis nesiekia net 1000 eurų“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad slaugytojų ir taip labai trūksta.
Algos mažėtų šimtais eurų
Prisimindamas 2009-ųjų metų patirtį L. Labanauskas skaičiavo, kad jei šiandien reikėtų padengti buvusį rugpjūčio mėnesį iš medikų atlyginimo fondo, gydytojo atlyginimas „į rankas“ mažėtų 120 eurų, slaugytojoms – 85 eurais. „Pridėjus šildymą „ant popieriaus“ dengtume 400–450, į rankas – 250 eurų, slaugytojoms atitinkamai 300 ir beveik 180 eurų“, – vardijo jis.
Kitais metais toks minusas kiekvieną mėnesį į rankas gydytojui siektų apie 350–400, slaugytojoms – 250 eurų.
„Tad mes reikalaujame dabar 5 milijonų sumą iki metų pabaigos didinti iki 10, o ne su priežodžiu „jeigu reiks“, skaičiuoti iš karto, kad įstaigose nekiltų nereikalingos panikos ir nebūtų mokama iš atlyginimų fondo. Kitiems metams turi būti suplanuotos atitinkamos sumos, atsižvelgiant į išteklių brangimą, įsipareigojimą kelti algas“, – sakė LGS prezidentas.
Pasak jo, jei dėl išaugusių energijos kainų gydymo įstaigos bus priverstos mažinti personalo darbo užmokestį, medikai „imsis visų akcijų įstatymų nustatyta tvarka, neatmetant ir streiko“.
„Jei nebus finansavimo, būsime priversti dviem negeroms akcijoms – pirma, turėsime taupyti, tai turėsime sumažinti pacientų priėmimą ar jų nepriiminėti, galbūt sumažinti ir kažkokių procedūrų skaičių. Ir jau šiandien pacientai pyksta ant mūsų, kad eilės nesumažėjo, reikia ilgai laukti pas specialistai. Tai tas dar pablogės“, – dėstė L. Labanauskas.
Ragina skirti lėšų iš valstybės biudžeto
Savo ruožtu A. Veryga teigė, kad spręsti šių problemų vien Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto sąskaita jau nebegalima. Anot jo, tam reikalingos injekcijos iš valstybės biudžeto.
„Lėšos iš PSDF pirmiausia turėtų būti skiriamas tiek medikų atlyginimui, tiek naujų paslaugų įvedimui ir apmokėjimui, tiek naujų vaistų kompensavimui. Ir tai, kad Vyriausybė nesiteikia skirti sveikatos priežiūrai pakankamai pinigų, kiek jų reikia, tai yra labai blogai.
Jei taip atsitiks, kad jų ir nebus skiriama pakankamai, panašu, kad įstaigos susidurs su dideliais sunkumais. Viskas prasidės nuo vidaus konfliktų, kai, matyt, teks mažinti darbo užmokestį, ko pagal šakos kolektyvinį susitarimą daryti negalima. Ir tai gali išvirsti į teisėtus streikus ir kitas teisėtas įmanomas protesto formas“, – tvirtino jis.
5 mln. papildomų eurų šiemet, 20 mln. – kitąmet
Portalas tv3.lt primena, kad vakar A. Dulkys pranešė, kad perskaičiavus paslaugų įkainius gydymo įstaigas pasieks daugiau pinigų. Nuo spalio gydymo įstaigoms papildomai skirs 5 mln. eurų, dar daliai jų skiriami 44 mln. eurų už buvusį krūvį koronaviruso pandemijos metu.
„Pagal šiuo metu turimą informaciją žiemai gydymo įstaigose yra pasiruošta. Buvo perskaičiuoti paslaugų įkainiai, to rezultatas – 2022 m. gydymo įstaigas pasiekė papildomi 17 mln. eurų. Pagal šių dienų skaičiavimus kitiems metams papildomai jau iš karto planuojame dar 20 mln. eurų.
Kadangi situacija keičiasi labai dinamiškai, lapkričio 1 d. vėl imsime duomenis, žiūrėsime, kokią turime situaciją, ją tikrinsime ir žiūrėsime, ar dar turime perskaičiuoti paslaugų įkainius. Tai, matyt, turėsime gyventi tokiu dinamišku ritmu“, – situaciją komentavo jis.
12 mln. eurų jau yra pasiekę
Jis nurodė, kad jau nuo sausio 1 dienos buvo numatyta po vieną milijoną eurų mėnesiui, tai reiškia kad gydymo įstaigas jau yra pasiekę 12 mln.
„Dabar per artimiausius mėnesius dar turėtų pasiekti papildomi 5 mln. eurų. 2022 metų paslaugų įkainių rezultatai pagal tai, kaip veikia gydymo įstaigos, du trečdaliai jų veikia tikrai teigiamai, su pliusu. Taigi daugiau turime bėdų su šviežiausiais mėnesiais, šiuo metu“, – aiškino ministras.
Be kita ko, daugiau nei 60 įstaigų spalį pasieks dar 44 mln. eurų už koronaviruso pandemijos metu patirtas papildomas išlaidas.
„Prie tų 37 mln. eurų, kurie papildomai skiriami dėl komunalinių mokesčių ir maitinimo, gydymo įstaigoms, kurios teikia stacionarines COVID-19 ligos gydymo paslaugas, pažiūrėjome, kokių buvo neatitikimų 2020 m., 2021 m. ir dar spalio mėnesį pasirašysiu įsakymą dėl papildomų 44 mln. eurų. Juos įstaigos galės skirti savo veiklai, kur matys svarbiausia šiandien“, – aiškino A. Dulkys.
Ministro teigimu, 2020 ir 2021 metais buvę įkainiai neatitiko realios situacijos, nes buvo nustatyti dar prieš pandemiją, nežinant realių sąnaudų.
Skaičiuojama, kad komunalinės paslaugos įprastai sudaro apie 3 proc., o maitinimas – apie 1 proc. gydymo įstaigų išlaidų. Kaip nurodo SAM, per metus išlaidos už komunalines paslaugos išaugo apie 50 proc., o už maitinimą – daugiau nei 20 procentų.
