Komentatoriai išvydę prezidento dukros nuotrauką negailėjo piktų ir skaudžių komentarų, kuriuose buvo pabrėžiama net merginos išvaizda.
Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos laiško, kuriame moteris negalėjo patikėti, kad žmonės gali rašyti tokius skaudžius ir nemalonius komentarus. Ji negalėjo suvokti, kodėl žmonės gali būti tokie žiaurūs ir kaip taip galima elgtis rašant tokius žiaurius komentarus.
Socialiniame tinkle „Facebook“, po straipsniu, kuriame Lietuvos prezidentas su dukra mėgaujasi rungtynėmis, pasipylė skaudūs komentarai apie dukros išvaizdą.
Kodėl visuomenėje tiek daug piktų žmonių ir iš kur kyla noras komentuoti kito žmogaus išvaizdą, atsako psichoterapeutas prof. dr. Gediminas Navaitis.
„Komentatoriai internete pasijunta reikšmingi“
Psichoterapeutas teigia, kad akivaizdu, jog bet kuris žmogus veikiantis politikoje neišvengiamai turi tiek gerbėjų, tiek ir priešininkų bei oponuojančių.
„Mintyse galime padaryti eksperimentą. Įsivaizduokime, kad prezidentas ėjo į renginį su dukra, laimėjusia „Mis Pasaulis“ grožio konkurso karūną. Ar neatsiras žmonių, kurie rašys: „Už ką ji čia laimėjo, būdama tokia negraži? Gal geriau tegul iš vis niekur nesirodo.“
Įsivaizduokime ir kitą variantą, kad jis į renginį atėjo su dukra, kuri panaši į V. Hugo „Paryžiaus katedros“ Kvazimodą. Vėl gi, atsiras žmonių, kurie sakys, jog ji inteligentiška, daili ir malonu į ją žiūrėti. Šiuo atveju mes susiduriame su perdėtu politinių situacijų vertinimu ir puldinėjimu ant žmonių, dalyvaujančių politikoje.
Žmonių, kurie užima aukštas pareigas: mokyklos direktorių, parduotuvės vadovų, vyr. gydytojų daugelis nemėgsta, tačiau pripažįsta, kad tai yra gerbtinos pareigos. Jei žmogus vadovauja Lietuvos valstybei, kalbu ne tik apie prezidentą, bet ir apie Seimo narius, Vyriausybės narius, tai kai kurių žmonių galvose jie yra verti visokeriopos paniekos ir turi būti apspjauti.
Šiuo atveju verta paminėti vieną tyrimą, kuris buvo atliktas prieš keletą metų, prieš karą Ukrainoje. Tyrimo metu buvo apklausti žmonės, apie valstybės biudžeto sudarymą. Deja, netoli 18 procentų žmonių pasakė, kad 0 pinigų turi būti skirta krašto gynybai, 0 pinigų teisėsaugai ir policijai ir 0 valstybės valdymui.
Net ir šitaip atsakiusieji nėra tokie kvaili, kad nesuprastų, kad teismai, policija ir ministerijos turi dirbti, o darbuotojams turi būti mokami atlyginimai, tačiau šis atsakymas parodė ne jų požiūrį į finansus, o jų pyktį, kurį jie norėjo išlieti.
Pykčio mes turime daug ir kartais jis nėra toks blogas, nes skatina žmones keistis, veikti, tačiau labai dažnai jis yra neracionalus ir neprotingas. Būtent taip yra ir šiuo atveju, kai yra komentuojama prezidento dukros išvaizda. Komentatoriai internete pasijunta reikšmingi ir beveik tokie patys kaip prezidentas, nes gali apie jį pasakyti ką nors blogo ir atsiduria vertintojo padėtyje.
Tai, kad žmogus pats nieko nesugeba ir nepasiekia gali šito ir nebepastebėti, nes jis atsiduria tarp tų, kurie gali išdidžiai vertinti. Daugelis žmonių mano, kad šį pasaulį jis sutvarkyti gali geriau nei pats Dievas“, – komentuoja G. Navaitis.
„Komentuoti išvaizdą yra paprasčiau, nei komentuoti protą“
Paklaustas apie tai, kodėl žmonės yra linkę komentuoti kitų išvaizdą, psichoterapeutas atsako, jog komentuoti išvaizdą yra paprasčiau, nei komentuoti protą. Tam, kad žmogus galėtų pakomentuoti protą, jis turėtų suprasti, ką tas žmogus parašė.
„Žinoma, visi gali pakomentuoti: „Ir vėl nesąmonių prirašėte“. Ir nėra būtina aiškinti, kur yra tos nesąmonės, o išvaizdą pakomentuoti yra labai lengva – pasižiūrėjau ir komentuoju. Jei noriu kažką papeikti, išvaizdą peikti lengviau nei protą, todėl ji daugiau ir kliūna.
Dar svarbu yra tai, kad išvaizdos mes pakeisti negalime. Jei nutariau jus peikti, kad turite tik dvi ausis, o šiandien jau padoru turėti tris ir kaip jūs pasirodėte viešumoje su dviem ausimis, kaip jums ne gėda, tai labai menka tikimybė, kad į mano pastabas bus atsižvelgta. Vadinasi, galėsiu ir toliau jus kritikuoti“, – aiškina psichoterapeutas.
G. Navaičio manymu, su žmonėmis, kurie be pagrindo kritikuoja išvaizdą, apskritai nereikėtų kalbėti. Jei kažkam nepatinka mano išvaizda, tiesiog pripažįstu, kad ji jam nepatinka ir galiu savęs paklausti, o kodėl ji turėtų patikti?
„Čia jau kyla kitas klausimas, kodėl komentatorius turi pranešti, kad jam nepatinka kažkieno išvaizda. Atsakymas į šį klausimą nėra sudėtingas. Jie taip elgiasi dėl menko savęs vertinimo ir nors tokiu būdu gali pasijusti geriau.
Šiam atvejui labai tinka lietuviška pasaka apie kiškį, kuris visiems skundėsi, kad niekas jo nebijo, o jis turi bijoti visų, kol jam išmintinga pelėda pasiūlė: kai avys eis keliuku, kiškiui iššokti iš krūmų. Jis taip ir padarė, o bailios avys išsigando ir pabėgo. Kiškis jautėsi toks laimingas ir tiek juokėsi, kad jam net lūpa plyšo.
Taigi, jei žmogus parašęs tokį komentarą pasijunta laimingas, tai tegul ir būna laimingas. Varganas jo gyvenimas, jei tik tiek džiaugsmo turi“, – pasaką prisiminė psichoterapeutas.
