• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors daugelis pasigavę virusinę infekciją nekomplikuotu atveju pasveiksta per savaitę ar greičiau, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila ragina neprarasti budrumo. Dalimi atvejų liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kuris gali baigtis ir mirtimi. 

Nors daugelis pasigavę virusinę infekciją nekomplikuotu atveju pasveiksta per savaitę ar greičiau, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila ragina neprarasti budrumo. Dalimi atvejų liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kuris gali baigtis ir mirtimi. 

REKLAMA

Plaučių uždegimas gali užklupti bet kokiu metų laiku, tačiau šaltuoju periodu jų neišvengiamai būna daugiausiai, mat padaugėja respiracinių virusinių infekcijų.

„Kai žmogus jau serga respiracine infekcija, čiaudi, kosti, ja labai lengvai pasidalina su kitais. Žmogaus imlumas respiraciniams virusams yra labai didelis – jei santykinai nedidelėje patalpoje žmogus susirgo kad ir paprasta sloga (kas irgi yra viruso pasekmė), tai beveik tikrai didesnė dalis žmonių kurį laiką buvę toje patalpoje irgi susirgs. Tokiu būdu virusu pasidalinama“, – nuotolinės konferencijos metu kalbėjo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas.

Gydytojo aiškinimu, pasigavus virusą jis atakuoja plaučius, jų gynybinius mechanizmus ir didesne ar mažesne dalimi juos pažeidžia. 

REKLAMA
REKLAMA

„Taip yra atveriami vartai bakterijoms, tada jos sukelia plaučių uždegimą. Nors kai kuriais atvejais virusas pats gali sukelti plaučių uždegimą, nereikia bakterijos ir kai kuriais retesniais atvejais, nors dabar pastaruoju metu tai pasitaiko dažniau, tam tikros bakterijos gali be viruso sukelti plaučių uždegimą.

REKLAMA

Bet žiūrint į visumą, dažnesni tie atvejai, kai iš pradžių būna respiracinė virusinė infekcija, po to – bakterinė infekcija ir kaip to komplikacija išsivysto plaučių uždegimas“, – kalbėjo E. Danila.

Kokie simptomai padės įtarti plaučių uždegimą

Paklaustas, kas padėtų įtarti plaučių uždegimą, gydytojas nurodė, kad tą galima padaryti naujai atsiradus respiraciniams požymiams (kosuliui, karščiavimui) ir dar papildomiems pojūčiams.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai tie požymiai galėtų būti oro stoka, krūtinės skausmas kur nors šone arba labai didelis silpnumas, galvos svaigimas, tam tikras sumišimas ar kraujyje padidėję uždegimo rodikliai. Tokiais atvejais reikėtų pagalvoti apie plaučių uždegimą. 

Jei yra tik kosulys ir karščiavimas, tikimybė, kad žmogus serga plaučių uždegimu, nėra tokia didelė, bet reikia būti dėmesingam. Jei tie požymiai užtrunka ilgiau – 5 ar 7 dienas, jau pagalvoti. Paprastai dažniausiai viruso sukeltas karščiavimas liaujasi per 5–7 dienas, o kartais ir anksčiau“, – pastebėjo pulmonologas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai tie požymiai galėtų būti oro stoka, krūtinės skausmas kur nors šone arba labai didelis silpnumas, galvos svaigimas, tam tikras sumišimas ar kraujyje padidėję uždegimo rodikliai. Tokiais atvejais reikėtų pagalvoti apie plaučių uždegimą. 

Tiesa, atskirti, virusas ar bakterija sukėlė plaučių uždegimą, iš pirmo žvilgsnio nėra taip paprasta: 

REKLAMA

„Galime daryti prielaidas, kad jei yra akivaizdūs virusinės infekcijos požymiai – čiaudulys, sloga, ašarojimas, tai signalizuoja apie virusą, bet nebūtinai jis nesikomplikavo bakterija. Bet jei nėra tų požymių, kai ypač dabar yra daugiau tų bakterijų, kurios tiesiogiai sukelia uždegimą, gali būti tik kosulys, silpnumas, karščiavimas ir atsirandantis oro trūkumas.“

Nedaryti klaidos gydantis namuose

Priklausomai nuo to, kas sukėlė ligą, skiriasi ir gydymas. Tiesa, pacientams labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų.

REKLAMA

„Gydymas yra skirtingas, daugeliui virusų, deja, nėra specifinių vaistų. Jie gali būti skiriami labai ankstyvoje ligos fazėje tik gripo ir koronaviruso atveju, daugeliui kitų virusų vaistų nėra. Tuo metu daugeliui bakterijų, laimei, specifiniai antibiotikai yra.

Tačiau gerdami namie užsilikusius anksčiau vartotus antibiotikus žmonės gydo nežinia ką – ar virusą, ar bakteriją. Galų gale bakterijos yra skirtingos ir gydomos skirtingais antibiotikais“, – įspėjo E. Danila.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Be kita ko, jis pabrėžė, kad svarbu suvartoti tinkamą antibiotikų dozę, mat kitu atveju gali vystytis atsparumas antibiotikams, kuris yra labai pavojingas:

„Iš praktikos galiu pasakyti, kad labai neretai skiriama net mažesnė, nei rekomenduojama, antibiotikų dozė ir tai lemia užsitęsusią, komplikuotą ligos eigą. Juo labiau tada bakterija žūva ne iki galo, o tai didina atsparumą antibiotikams, kas yra didelė problema pasaulyje.“

REKLAMA

Kada būklę stebėti pro padidinamąjį stiklą

Nors paprastai nuo plaučių uždegimo gydomasi namuose, ypač jauno amžiaus ir vyresnius pacientus reikėtų stebėti akyliau. Taip yra dėl to, kad labai mažų vaikų arba pagyvenusių asmenų kompensaciniai mechanizmai yra kiek prastesni.

„Žmonės virš 65 m. amžiaus, sergantys plaučių uždegimu, rekomenduojama, kad būtų gydomi ligoninėje, nebent sirgtų labai lengva forma. Taip pat hospitalizuojami turėtų būti ir tie, kurie serga kitomis gretutinėmis ligomis, nes jos gali paūmėti. 

REKLAMA

Žmonės virš 65 m. amžiaus, sergantys plaučių uždegimu, rekomenduojama, kad būtų gydomi ligoninėje, nebent sirgtų labai lengva forma.

Pavyzdžiui, cukrinis diabetas, inkstų funkcija gali labai sutrikti, tad žmogaus būklė gali labai greitai išsibalansuoti. Yra pastebėta, kad pusė visų mirčių atvejų yra ne dėl plaučių uždegimo, bet dėl deguonies trūkumo, uždegimo visame organizme pablogėjo kitų organų veikla ir tai lėmė blogą baigtį“, – konstatavo pulmonologas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pridūrė, kad jei pradėjo trūkti oro, pradėjo mažėti kraujospūdis, lyg atsirado sumišimas – tai vyresniems žmonėms ypač pavojingi simptomai, kai irgi prireikia gydymo ligoninėje.

Per mažas svoris didina riziką

Prabilęs apie prevenciją gydytojas priminė, kad ypač rizikos grupėms svarbu pasiskiepyti nuo gripo, COVID-19, taip pat – vengimas išorinių žalingų veiksnių, grūdintis, nevengti fizinio aktyvumo lauke.

REKLAMA

„Žmogaus organizmas labai nemėgsta didelių kontrastų, o šaltasis sezonas ima ir ateina staiga. Jei žmogus nuolat gyvena tik namų–darbo sąlygomis, dažnai nebūna lauke, organizmas nepripratęs prie temperatūrinių pokyčių. Taigi svarbu grūdintis – pripratus prie temperatūrinių pokyčių organizmui nėra tokio streso. Kitu atveju organizmas yra mažiau atsparus.

Visa kita yra bendrosios taisyklės, bet kartais žmonės labai mėgsta laikytis kokių dietų, tai yra vienareikšmiškai įrodyta, kad jei žmogus yra liesesnis, turi jau 1–2 kg mažiau nei būtų idealus kūno svoris, imlumas infekcijoms daug didesnis, palyginus su žmonėmis, kuri turi vienu ar kitu kilogramu daugiau negu idealus svoris. Apie visas kitas kosėjimo ir čiaudėjimo taisykles, kaukių dėvėjimą, kas padėtų saugotis virusų, jau net nekalbu“, – dar anksčiau portalui tv3.lt yra pasakojęs E. Danila. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų