Tyrimo, paskelbto balandžio 28 dieną „Nature Aging“, metu mokslininkai ištyrė duomenis apie beveik 500 tūkst. suaugusiųjų, kurių amžius nuo 38 iki 73 metų, kurie buvo Jungtinės Karalystės „Biobank“, vykdomo vyriausybės finansuojamo mokslinių tyrimų projekto, dalis.
Visų dalyvių buvo klausiama apie jų miego įpročius, psichinę sveikatą ir savijautą, jie taip pat atliko keletą pažintinių testų smegenų funkcijai įvertinti. Apie 40000 žmonių pogrupyje taip pat buvo atlikti smegenų skenavimai ir laboratoriniai tyrimai genetinei informacijai rinkti.
Turėjo geresnius pažintinius rezultatus
Analizė parodė, kad žmonės, kurie kiekvieną naktį gaudavo apie septynias valandas miego, turėjo geresnius pažintinius rezultatus nei kiti dalyviai. Ilgesni ar trumpesni miego periodai kiekvieną naktį buvo susiję su mažesniu gebėjimu priimti sprendimus, spręsti problemas, atkreipti dėmesį, apdoroti informaciją ir išmokti naujų dalykų.Tyrimas parodė, kad septynios valandos per naktį idealiai tinka ir psichinei sveikatai. Daugiau ar mažiau miego buvo siejama su didesniais depresijos, nerimo simptomais ir blogesne bendra savijauta.
„Nors negalime tvirtai pasakyti, kad per mažai ar per daug miego sukelia kognityvinių problemų, atrodo, kad mūsų analizė, nukreipta į asmenis ilgesniam laikui, patvirtina šią idėją“, – pareiškė vyresnysis tyrimo autorius Jianfeng Feng iš Fudano universiteto Kinijoje
„Atrodo, kad priežastys, dėl kurių vyresnio amžiaus žmonės prasčiau miega, yra sudėtingos, joms įtakos turi mūsų genų ir smegenų struktūros derinys“, – sakė J. Fengas.
Smegenų skenavimai parodė, kad žmonių, kurie kiekvieną naktį miegodavo apie septynias valandas, smegenų regionuose, susijusiuose su kognityviniu apdorojimu ir atmintimi, struktūriniai pokyčiai buvo mažesni nei tyrimo dalyvių, kurie miegojo per mažai arba per daug.
Be to, dalyviai, kurie nuolat miegodavo apie septynias valandas kiekvieną naktį, pernelyg nesiskirdami nuo šio modelio, turėjo geresnę pažintinę funkciją ir psichinę sveikatą nei žmonės, kurių miego įpročiai labai skyrėsi arba kurie gaudavo per daug ar per mažai poilsio.
Miegas svarbus kognityvinei funkcijai ir gerai psichologinei sveikatai. Jis taip pat padeda išlaikyti smegenis sveikas šalinant atliekų produktus, kurie gali prisidėti prie demencijos ir Alzheimerio ligos vystymosi.
Senstant užklumpa miego problemos
Senstant įprasta susirgti miego problemomis, tarp jų – sunkumais užmigti ir toliau miegoti, taip pat sumažėjusiu miego kiekiu ir kokybe.
Ankstesni tyrimai parodė, kad vidutinio amžiaus ir vyresnio amžiaus žmonėms, kenčiantiems nuo nemigos ar kitų miego sutrikimų, yra didesnė kognityvinio sutrikimo rizika. Ankstesni tyrimai taip pat parodė, kad žmonės, kurie sunkiai užmiega arba gauna nepakankamą ar prastos kokybės miegą, yra labiau linkę patirti kognityvinį nuosmukį ir demenciją nei žmonės, kurie užmiega vos tik galvą padėję ant pagalvės ir visą naktį ramiai miega.
Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, suaugusiesiems kiekvieną naktį reikia mažiausiai septynių valandų miego optimaliai sveikatai ir savijautai užtikrinti. Šiek tiek daugiau nei trečdalis suaugusiųjų miega mažiau nei septynias valandas, o tai siejama su padidėjusia įvairių lėtinių sveikatos sutrikimų, įskaitant nutukimą, širdies ligas, astmą, diabetą ir depresiją, rizika.„Geros nakties miegas yra svarbus visais gyvenimo etapais, bet ypač senstant“, – sako tyrimo bendraautorė Barbara Sahakian iš Kembridžo universiteto psichiatrijos fakulteto.
„Ieškoti būdų, kaip pagerinti vyresnio amžiaus žmonių miegą, galėtų būti labai svarbu siekiant padėti jiems palaikyti gerą psichinę sveikatą ir savijautą bei išvengti kognityvinio nuosmukio, ypač pacientams, sergantiems psichikos sutrikimais ir demencija.“
