„Daug nuo šlapimo nelaikymo kenčiančių moterų taip ir neišdrįsta ieškoti pagalbos, kreiptis į gydytojus, o apie savo problemas nesiryžta papasakoti net artimiausiems žmonėms. Visgi, pasikalbėjus tampa aišku, kad šį sveikatos sutrikimą lydi ir emocinės bėdos: pacientės dėl savo padėties jaučia baimę, kaltę ir liūdesį, žemėja jų savivertė. Dėl to pasikeičia moterų elgesys, jos pradeda vengti bendrauti su kitais žmonėmis, atsisako savo pomėgių ar kelionių, suprastėja jų miego kokybė, atsiranda seksualinių problemų“, – pasakoja Kauno „Kardiolitos klinikų“ Akušerijos ir ginekologijos centro gydytoja D. Vilkinienė.
Stengdamosi išvengti išbėgančio šlapimo, moterys taip pat ima vartoti mažiau skysčių ir kitaip keičia savo mitybą. Pasak akušerės-ginekologės, nelaikant šlapimo turi būti elgiamasi priešingai – moterims reikia išgerti iki 1,5 l vandens per dieną, mat koncentruotas šlapimas tik dar labiau dirgina šlapimo pūslę, rašoma pranešime spaudai.
Priežasčių šlapimo nelaikymui – ne viena
Daugelį moterų erzinantis šlapimo nelaikymas pasireiškia šlapimo pūslės raumenims staiga susitraukus ar šlaplės raumenims staiga atsipalaidavus, tačiau tokiam sveikatos sutrikimui gali būti ne viena priežastis.
Pavyzdžiui, keliant sunkų daiktą, kosint, čiaudint, lipant laiptais, bėgant ar užsiimant sportu, moterims dažniausiai pasireiškia įtampos, dar kitaip stresinis, šlapimo nelaikymas. Tokios nemalonios situacijos gali padažnėti po gimdymo, po menopauzės, pasikeitus makšties ar gimdos padėčiai, taip pat su amžiumi, kai dubens raumenys natūraliai ima silpti, bei turint antsvorio.
„Kiek rečiau šlapimo nelaikymo priežastis būna dirgliosios šlapimo pūslės sindromas – būklė, kai atsiradus staigiam norui šlapintis, pacientai negali sulaikyti šlapimo, o šlapimo pūslė nuolat ir nevalingai susitraukinėja. Šio tipo sutrikimas būdingas apie 30–50 proc. moterų pomenopauziniu laikotarpiu ir yra dažnesnis tarp didelį antsvorį turinčių moterų“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė.
Pasak D. Vilkinienės, nevalingas šlapimo ištekėjimas gali atsirasti ir po patirtos stuburo traumos, užkietėjus viduriams ar vartojant tam tikrus vaistus po ginekologinių operacijų. Įtakos šlapimo nelaikymui gali turėti ir patiriamas emocinis stresas, nervinė įtampa bei įvairios smegenų patologijos, pavyzdžiui, ištikus insultui ar sergant Parkinsono liga.
Gydymas neskausmingas, saugus ir greitas
Siekdami išsiaiškinti, kodėl moteris kamuoja ši problema, gydytojai akušeriai-ginekologai visada paskiria įvairius diagnostinius testus bei įsitikina, ar dubens organai nėra nusileidę. Priklausomai nuo konkrečios susirgimo priežasties, šlapimo nelaikymo gydymo būdų yra ne vienas.
Jeigu atlikus tyrimus šlapimo nelaikymas siejamas su dirgliosios šlapimo pūslės sindromu, sutrikimui gydyti skiriami specialūs vaistai, kurie sumažina šlapimo pūslės dirglumą ir nevalingų jos susitraukimų dažnumą. Gydytojos akušerės-ginekologės teigimu, šlapimo nelaikymo problemą taip pat galima spręsti botulino toksino injekcijomis ar taikant frakcinio lazerio terapiją.
„Frakcinio lazerio terapija yra greita, saugi, neskausminga ir jokio specialaus pasiruošimo nereikalaujanti procedūra, kuri trunka maždaug 15 min. ir po jos pacientė gali iškart vykti namo. Šį gydymo būdą klinikose taikome ir šlapimo nelaikančioms jaunoms moterims bei merginoms, nes jis netrukdo sėkmingai pastoti ir gimdyti natūraliu būdu. Atviros operacijos prireikia tik esant sunkesniam šlapimo nelaikymui ar tais atvejais, kai vaistai ir kitos konservatyvios priemonės neatneša norimų rezultatų“, – pasakoja D. Vilkinienė.
Ką reikia žinoti turint šlapimo nelaikymo problemų?
Pacientės neretai klaidingai mano, kad jas kamuojantis šlapimo nelaikymas yra susijęs su šlapimo takų ligomis ir sutrikimą bando gydyti vaistais, savarankiškai bei tokiu būdu leidžia ligai progresuoti. Visgi, gydytoja pažymi, kad kur kas efektyviau rūpintis savo sveikata moterys gali pasitelkdamos priemones, kurios sustiprins jų dubens dugno raumenis.
„Nepriklausomai nuo šlapimo nelaikymo tipo, su šiomis sveikatos problemomis susidūrusioms moterims rekomenduojama atsikratyti antsvorio, nekilnoti sunkių daiktų, nepersitempti bei stiprinti dubens dugno raumenis kiekvieną dieną atliekant Kėgelio pratimus. Dubens dugnas – tai plaštakos dydžio ir storio raumenų raizginys, jungiantis gaktikaulį, uodegikaulį (stuburgalį) ir sėdynkaulius.
Kėgelio pratimai atliekami įtempiant ir bent 10 sekundžių laikant sutrauktus dubens dugno raumenis arba kelis kartus juos įtraukiant ir atpalaiduojant“, – sako akušerė-ginekologė D. Vilkinienė. Padėti moterims jaustis geriau gali ir reguliarios fitoterapijos procedūros – prieš miegą atliekamos šiltos vaistažolių sėdimosios vonelės. Joms paruošti reikėtų sumaišyti po 100 g kraujažolių ir dirvinių asiūklių, užpilti šaltu vandeniu ir palikti per naktį, kitą dieną pašildyti ant silpnos ugnies, supilti į vonelę ir joje sėdėti apie 20 min. Atsisėdus į vonelę, vandens lygis turi siekti juosmenį.
Pastebėjus pirmuosius varginančio sutrikimo simptomus, D. Vilkinienė pataria moterims, nebijoti apie tai pasikalbėti su akušeriu-ginekologu. Kadangi šlapimo nelaikymas gali ženkliai pabloginti moters gyvenimo kokybę, pacientės turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytojus.
