Po įvykio prabėgo beveik treji metai, tačiau Živilė sako vos pradėjusi kalbėti apie tai, ką teko išgyventi, pajaučia pyktį ir neviltį – juk viskas galėjo baigtis laimingai, jei ne uždelstas lemtingo sprendimo priėmimas.
Medikė nusprendė gimdymą skatinti
2019-ieji Ž. Jančiauskaitei su vyru prasidėjo džiaugsminga žinia, kad jos pilve plaka maža širdelė. Visas nėštumas ėjo sklandžiai, o ir pati moteris be galo saugojosi, kad tik mažyliui viskas būtų gerai.
„Viskas buvo gerai, idealiai, labai saugojausi, net buitinių darbų saugojausi, vaikas buvo labai lauktas. Apžiūrų metu visada sakė, kad vaikas sveikas, viskas buvo gerai“, – prisimena pašnekovė.
Įtarimų sukėlė Respublikinės Panevėžio ligoninės medikės sprendimas birželio 21 dieną pradėti skatinti gimdymą, nors nustatytas gimdymo terminas buvo birželio 25-oji.
„Nežinau, kodėl sugalvota, kad reikia gimdyti 21 dieną, neva buvo mažai vaisiaus vandenų, bet visose išvadose, kurias turime šiuo metu, nepatikslinta, kad vaisiaus vandenų kiekis būtų buvęs mažas. Iš ryto, kai atvažiavau, dirbo kita gydytoja, bet pasikeitus pamainai viskas pasikeitė“, – atvirai dalinasi Živilė.
Pradėjus skatinti gimdymą, viskas nėjo taip sklandžiai, kaip planuota, vaikas natūraliais gimdymo takais išvysti šio pasaulio neskubėjo, tačiau veiksmų reikėjo imtis čia ir dabar. Tik pačiai Živilei ir jos vyrui niekas nesakė, kad sūnaus būklė kuo toliau, tuo labiau prastėjo ir kiekviena minutė buvo svarbi.
„Niekada negalvojau apie Cezario pjūvį ir nemaniau, kad taip gali atsitikti. Būna, kad ne visada moterys pačios pagimdo ir viskas baigiasi gerai, o mano atveju buvo uždelsta.
Buvau nusiteikusi pati pagimdyti, važiavau su didžiausiu noru, laime, nes žinojau, kad pamatysiu savo sūnų, bet viskas baigėsi kitaip – tą dieną aš jo net nepamačiau“, – pasakojo ji.
Medikai, matydami, kad vaisiaus gyvybiniai rodikliai prastėja, laiku nesiėmė veiksmų – neužsiminta nei apie Cezario pjūvį, nei apie tai, kad sūnaus būklė kritinė:
„Nežinau, gal ji laukė, kol jai į kišenę įkišiu pinigų, negaliu paaiškinti, kodėl tiek laiko delsta. Pirmi požymiai, kad jam blogai, matėsi kardiogramoje 21 valandą vakaro, bet medikė visiškai nieko nedarė. 23:30 val. buvo neabejotinai bloga situacija, bet operaciją padarė tik 1.25 val. nakties. Įsivaizduokite, kiek laiko delsė.“
Operacija atlikta pavėluotai
Apie tai, kas vyksta su jos sūnumi ir daroma su jos pačios kūnu, Živilė nežinojo – sako, viskas buvo daroma be jos žinios, nes jei būtų anksčiau išgirdusi apie sūnaus būklę, būtų reikalavusi, kad Cezario pjūvis būtų atliktas anksčiau.
„Aš nežinojau, kad mano vaikui blogai, mums niekas nieko nesakė, net vyrui nesakė, nors jis buvo kartu. Niekas nieko nesakė, liepė gultis į lovą, nesupratau, kas vyksta, bet niekas neminėjo, kad bus atliekamas Cezario pjūvis – viskas vyko tyliai.“
Moteris po gimdymo savo vaiko nė neišvydo – jis maždaug 5 valandą ryto išgabentas į Vilnių, nes situacija buvo kritinė. Živilė šiandien su pykčiu prisimena ir tai, kaip medikė elgėsi ryte, atėjusi į jos palatą.
„Pagal kardiogramą medikai matė, kad jam blogai, kad jis mirė. Jis buvo ištrauktas nekvėpuojantis, jį 10 minučių gaivino. Nežinojau, kad jam blogai. Vyras sužinojo, kokia sūnaus būklė, tik kai nuvažiavo į Vilnių tą patį rytą.
Ir dar ryte ji atėjusi, žinodama visą situaciją, kaip jam yra blogai, atsiklaupusi ant kelių man bučiavo rankas ir sakė, kad viskas gerai, Živile, tavo vaiką į Vilnių išvežėme tik patikrinti ir viskas“, – emocijų neslepia pašnekovė.
Moteris atvirai sako, kad tai, ką teko išgyventi, nebuvo gimdymo trauma, tai buvo medikų neatsakingumas ir aplaidumas. Ir berniuko tėtis Egidijus dieną, kai pirmą kartą išvydo sūnų Vilniuje esančios ligoninės reanimacijoje, prisimena su siaubu.
„Man dar šiandien akyse stovi tas vaizdas – atvažiavau, prijungta begalė aparatų, atrodė žiauriai, buvo be galo baisu.
Manęs klausė, kas įvyko, kodėl jo būklė tokia, o aš nieko nežinojau, tik kad vyko gimdymas, ją greitai išvežė į operacinę, padarė Cezario pjūvį ir tik paskui pamačiau, kaip išneša į apklotą suvyniotą vaiką“, – pasakojo berniuko tėvas.
Einant trečiajai kovos už sūnaus gyvybę Vilniuje dienai, tėvai nusprendė sūnų pakrikštyti – tikimybė, kad jis išgyvens, buvo be galo maža. Tačiau Markas tikras kovotojas, netrukus švęsiantis trečiąjį gimtadienį, tik apmaudi medikų klaida neapsiėjo be pasekmių:
„Jis nemato, nelaiko galvytės, nesivarto, pats nevalgo, turi gastrostomą. Man pyktis medikei išliks visą gyvenimą, nes aš kiekvieną rytą atsikeliu ir matau, kaip mano vaikui blogai. Jis turėjo gyventi pilnavertį gyvenimą, bet dėl neatsakingo žingsnio jo gyvenimas pasikeitė.“
Šokiravo medikės pasiteisinimas
Tėvai nenuleido rankų ir kreipėsi į visas įmanomas institucijas – Prezidentūrą, Seimą, Sveikatos apsaugos ministeriją, kad tik būtų atkreiptas dėmesys, tačiau sulaukė tik įvairių raštų.
Galiausiai, radę advokatą, nusprendė eiti teisiniu keliu ir neseniai išgirdo, kad tai, kas įvyko – šimtaprocentinė medikų kaltė.
„Paskutinė ekspertizės išvada, kad skirtos neadekvačios vaistų dozės, dar net nereikėjo gimdyti, nebuvo reikalo, bet sugalvojo, kad reikia ir neadekvačiomis dozėmis prileido vaistų“, – pasakojo teismo posėdžiuose dalyvavęs Egidijus.
Vos prasidėjus teismams, ligoninės pozicija pasikeitė, imtasi kratytis kaltės. Vyras sako, kad kone labiausiai šokiravo medikės pasiteisinimas, kad ši lemtingąją dieną po ranka neturėjo akinių, todėl kažką ne taip pažymėjo.
„Nežinau, ar tai ligoninės pozicija, bet teisme buvo pasakyta, kad jie nori pasipinigauti iš nelaimės. Net ant lapų yra parašyta, kad tokie žodžiai buvo pasakyti“, – pridūrė jis.
Tik kad ir ką pavyks pasiekti, tai nieko nepakeis – pilnavertiško gyvenimo sūnui niekas nesugrąžins ir laiko atgal neatsuks, kad veiksmų būtų imtasi anksčiau. Ir teismo sprendimą, nedvejoja Marko tėvai, ligoninė skųs.
„Viskas truko du su puse metų ir tik dabar baigėsi teismai, o galo nesimato, nes jie tikrai skųs teismo sprendimą. Tokia mano nuomonė susidaro, jau viskas įrodyta penkiose instancijose, teisme, ir vis tiek jie eina iki galo.
Išvada tokia – jie laukia, kol vaikas mirs, aš kito paaiškinimo nerandu“, – sako Ž. Jančiauskaitė.
Šiuo metu vis aktyviau kalbama apie tai, kad moterys pačios savo laisvu pasirinkimu galėtų nuspręsti gimdyti Cezario pjūvio pagalba, tačiau toks sprendimas vis nukeliamas. Živilė atvira – laisvas gimdyvės pasirinkimas padėtų apsaugoti nuo to, ką teko išgyventi jai pačiai.
Situaciją pakomentavo ir ligoninė
Naujienų portalui tv3.lt komentarą pateikė ir Respublikinė Panevėžio ligoninės, kurioje Ž. Jančiauskaitė gimdė, komunikacijos specialistas Vytautas Riaubiškis. Ligoninės atstovas atsiprašė tėvų, tačiau gimdymo eigos nekomentavo:
„Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas labai apgailestauja ir atsiprašo tėvelių dėl įvykusio gimdymo, kurio metu pil. E.M ir Ž.J. gimė kūdikis su negalia. Suprantame tėvų skausmą ir nuoširdžiai užjaučiame juos.
Respublikinė Panevėžio ligoninė gerbia šalies įstatymus ir pasitiki teisminėmis institucijomis, todėl yra pasirengusi pripažinti galutinį neskundžiamą teismo sprendimą ir jį vykdyti. Šiuo metu šis teisminis ginčas dar nėra pasibaigęs – teismo sprendimas dar nėra įsigaliojęs ir pareiškėjas dar gali skųsti teismo sprendimą.
Gerbdami tėvelius, suprasdami jų skausmą bei nenorėdami viešai liesti šios itin jautrios temos, gerbdami įstatymus ir laikydamiesi etikos, kol kas nedarysime jokių pareiškimų, paaiškinimų ir susilaikysime nuo komentarų šiuo klausimu.
Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas dar kartą labai apgailestauja dėl šio vaikelio gimdymo ir deda visas pastangas, kad ateityje būtų išvengta panašių atvejų.“
