Pradirbusi pusę dienos, o vakare dar kartu su draugais ir gamtoje pabuvusi Karolina Šatkutė net negalėjo pagalvoti, kad tą lemtingą, 26-os savaitės nėštumo naktį pradės susitikimo su sūnumi kelionę.
„Prasidėjo viskas nuo to, kad naktį pabudau su dideliu pilvo skausmu. Nuvažiavus į Utenos priimamąjį, ten buvęs gydytojas apžiūrėjęs nustatė, kad jau yra prasivėręs gimdos kaklelis 2,6 centimetro. Pradėjo brandinti plaučius ir gimdymą stabdančius vaistus davė dar Utenoje, o po to išsiuntė į Vilnių, į Santariškes. Ten patvirtino tą patį, dar spėjo subrandinti plaučius ir po dviejų parų pagimdžiau“, – pasakoja Huberto mama.
Moteris tikina, kad ankstyvas sūnaus atėjimas į pasaulį sukėlė įvairius jausmus: „Net nesitikėjau, kad iš tikrųjų taip gali būti.“
Ilgos dienos reanimacijoje
Vos 860 gramų svėręs Hubertas pirmąsias savo gyvenimo dienas praleido reanimacijoje, kur prabuvo apie savaitę prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato, o vėliau buvo perkeltas į vaikų ligoninę. Gulėjęs reanimacijoje vaikelis buvo atskirtas nuo mamos, Karolina jį matė tik maitinimo metu.
Ilgiau nei mėnesį per į trachėją įkištą vamzdelį atliekamas dirbtinis kvėpavimas sukėlė nesubrendusių plaučių lėtinius pokyčius ir balso plyšio susiaurėjimą. Kai jau galima buvo Hubertą atjungti nuo dirbtinio kvėpavimo aparato, balso plyšio susiaurėjimas trukdė Hubertui savarankiškai kvėpuoti, todėl gydytojai nusprendė suformuoti tracheostomą (dirbtinę angą trachėjoje su specialiu vamzdeliu), pro kurią naujagimis galėtų kvėpuoti.
„Vaikų ligoninės reanimacijoje praleidome taip pat du mėnesius. Turėjome tris operacijas ir tuomet iškėlė į skyrių. Hubertui buvo operuotas žarnynas, nes buvo užsikimšęs, o tada dėjo tracheostominį vamzdelį, per kurį mes ir kvėpuojame dabar“, – pasakoja apie ilgas dienas praleistas gydymo įstaigose K. Šatkutė.
Prieš išvykstant augti į namus, kūdikiui buvo išoperuota kirkšnies išvarža. Vaikelio mama priduria: „Tad toks tas mūsų ir kelias.“
Nors berniuko sveikata ir būklė gerėja, gydytojai dėl atsargos neskuba ištraukti tracheostominio vamzdelio. Mama tikina, kad prieš tai buvę bandymai tą padaryti, deja, tačiau buvo nesėkmingi.
„Niekaip negalėjome pradėti kvėpuoti, nes septynis kartus bandė ištraukti vamzdelį, kad pradėtume patys kvėpuoti, bet visi jie baigėsi nesėkmingai. Jis buvo gal tris paras prakvėpavęs pats, bet dvylika valandų pakvėpuoja ir kažkaip staigiai jį suspazmuoja, nebegali įkvėpti. Dėl to gydytojai priėmė sprendimą palikti tracheostomą, o kai buvo operacija, jie žiūrėjo, kodėl jis negali prakvėpuoti. Pasirodo buvo užtinimas iki 50 procentų, tai namo išvažiavome su ta pačia diagnoze.
Nors gydytoja sakė, kad jau dabar galėtume bandyti kvėpuoti patys, nes nebeturėtų trukdyti tas susiaurėjimas, bet dėl saugumo paliko ir tikimės, kad kažkur po pusės metų vis dėlto išsiimsime tą tracheostomą, nes kažkokių rimtesnių problemų, dėl ko kvėpuoti negalėtų kilti, ir, kaip ir nėra“, – pasakoja Hubertėlio mama Karolina.
Reikalingas tėvų įdirbis
Dabar Hubertui jau keturi mėnesiai, tačiau berniukas sveria vos 3,1 kilogramus. Visgi, mama negali atsidžiaugti sūnelio pažanga:
„Kvėpuoja kartais ir pats. Dabar turime treniruotis, uždenginėti tą tracheostomą, kad jis bandytų pats kvėpuoti, tai va kvėpuoja ir pro viršų, tik kai kvėpuoja pats, atsiranda balsas, tai jis ir pats savęs išsigąsta, pradeda verkti ir tada pasimeta pro kur jam kvėpuoti. Tai labiau tėvelių įdirbis bus kaip greit pačiam kvėpuoti pavyks.“
Berniuko mama priduria, kad gydytojai laukia, kol Hubertėlis šiek tiek paaugs.
„Jau kaip ir dabar galėtų kvėpuoti, bet gydytojai nori, kad jis paaugtų, kad viskas padidėtų, ypač tas susiaurėjimas, nes jeigu susirgtų kokia bronchine astma, tai jam vėl viskas užsikimštų, jis vėl negalėtų prakvėpuoti. Tai, kad šitaip neatsitiktų, labiau apsidraudžiame“, – tikina K. Šatkutė.
Tik prieš savaitę į namus iš ligoninės grįžusi šeima dabar džiaugiasi, kad gali būti namuose. Prisimindama tą lemtingą naktį, Karolina sako:
„Tada gydytojas sakė, kad negalėjo taip greitai atsiverti man gimdos kaklelis, jau prieš tai jis turėjo būti prasivėręs. Jau po visko aš prisiminiau, kad prieš savaitę jaučiau maudimą kažkokį, tačiau pasiskaičiusi sužinojau, kad turbūt veriasi gimda, tad tai natūralu. Kaip sakoma, jog dėl kiekvieno nusiskundimo nereikia kreiptis į gydytojus, tai pasirodo, kaip matome dabar – reikia.“
Specialus aparatas pakeistų ankstukų gyvenimą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas Arūnas Liubšys prašo padėti „Ankstukams“:
„Gimusius labai mažo svorio naujagimius ligoninėje galima išgelbėti, bet išleisti namo sveiką naujagimį ne visada įmanoma. Didelei daliai jų reikalingas ilgalaikis dirbtinis kvėpavimas, turimi dirbtinio kvėpavimo aparatai geri, bet, deja, jų sukuriamo oro srauto ne visada pavyksta pritaikyti prie nesubrendusių plaučių.
Dėl to vystosi lėtiniai plaučių vystymosi pažeidimai, kurie turi įtakos vaiko gyvenimą. Dabar jau yra intelektualūs kvėpavimo aparatai, skirti naujagimių (ypač neišnešiotų) tausojančiai pakeičiamajai kvėpuojamajai terapijai.“
Tokio aparato ir prašoma Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centrui. Pateikęs Huberto istoriją gyd. A. Liubšys tvirtina, kad turint intelektualų kvėpavimo aparatą istorijos pabaiga galėjo būti: „Kai jau galima buvo Hubertą atjungti nuo dirbtinio kvėpavimo, jis su mama grįžo namo“.
Gydytojo kreipimasis
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovo Arūno Liubšio laiškas:
„Vis daugiau ir daugiau išgyvena labai mažo (<1500 g) ir ypač mažo gimimo svorio (<1000g) naujagimių. Dabar didžiausias medikų rūpestis yra ne tik pats išgyvenimo faktas, bet ir tolesnis kokybiškas šių mažylių gyvenimas. Viena iš silpniausių ir greičiausiai pažeidžiamų jų trapaus organizmo vietų yra naujagimio plaučiai. Dažniausiai dėl savo nebrandumo šie mažyliai negali savarankiškai kvėpuoti, todėl kuriam laikui, kol jie sutvirtėja, tenka padėti jiems kvėpuoti, prijungus prie kvėpavimo aparato.
Ne tik medikų pastangos, bet ir pats kvėpavimo aparatas, jo kokybė ir galimybės lemia kvėpuojamosios pagalbos kokybę, o tuo pačiu ir palankias ar nepalankias išeitis. Šiuolaikiški kvėpavimo aparatai gali prisitaikyti prie naujagimio kvėpavimo, savarankiškai keisti kvėpavimo parametrus, priklausomai nuo naujagimio plaučių būklės ir kt. Tai tikros intelektualios mašinos, kurios pavaduoja ir tuo pačiu tausoja mažylio plaučius iki tol, kol naujagimis tampa pasiruošęs savarankiškai kvėpuoti. Naujagimių dirbtinio kvėpavimo aparatai nuolat tobulėja, diegiant naujausius mokslo pasiekimus, naujas žinias apie neišnešioto naujagimio plaučių ypatumus, sukauptą geriausią klinikinę patirtį.
Todėl, norint pasiekti gerų rezultatų, tenka nuolat atnaujinti turimą medicininę įrangą, siekiant užtikrinti geriausią galimą pagalbą patiems mažiausiems ir trapiausiems mūsų šalies piliečiams. Siekėme ir siekiame, kad ši pagalba būtų ne blogesnė nei bet kurioje kitoje išsivysčiusioje šalyje.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neonatologijos centro Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje gydomiems patiems mažiausiems naujagimiams, reikalingas modernus, intelektualus, tausojantis nebrandžius plaučius dirbtinio kvėpavimo aparatas SLE 6000. Šis aparatas neabejotinai padėtų ne tik išgelbėti ne vieno mažylio gyvybę, bet ir grąžinti į šeimą sveiką ir visavertį naujagimį. Aparato apytikrė kaina yra 60 000 Eurų.“
Ligoninei reikalingas modernus, intelektualus kvėpavimo aparatas, skirtas naujagimių (ypač neišnešiotų) tausojančiai pakeičiamajai kvėpuojamajai terapijai. Tokių kvėpavimo aparatų modelių gaminama nedaug – dviejų rankų pirštų nereikėtų jiems suskaičiuoti. SLE 6000 vienas iš kelių naujausių intelektualių kvėpavimo aparatų, kurio parametrai bene geriausi. Toks aparatas kainuotų apie 60.000,00 €.
Prisidėti prie „Išsipildymo akcijos“ galima telefonu:
1891 – 3 eur; 1892 – 5 eur; 1893 – 10 eur.
Informacija bankiniams pavedimams atlikti: AB SEB banko akcijos sąskaita:
LT89 7044 0600 0385 2791; Kodas 70440; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Swedbank“ akcijos sąskaita: LT06 7300 0101 1936 4074; Kodas 73000; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB Luminor Bank akcijos sąskaita: LT75 4010 0424 0261 9386; Kodas 40100; Labdaros fondas „Vienybė“; Įmonės kodas 192000131.
AB „Citadele“ banko akcijos sąskaita: LT19 7290 0000 0170 0188; Kodas 72900; Labdaros fondas „Vienybė“.
Aukojimas taip pat galimas per elektroninio aukojimo sistemą Aukok.lt
