„Kartą teko vaistinėje konsultuoti vyrą dėl lėtinio gastrito. Kai pasakiau, kad tabakas dirgina skrandžio gleivinę ir tai gali būti užsitęsusio gastrito priežastis, vyriškis tvirtai pareiškė, kad jis nerūko. Bet išdavikas burnos kvapas sakė visai ką kitą.
Blogą burnos kvapą gali sukelti ne tik rūkymas, alkoholis, aštrus maistas, bet ir kai kurios ligos: dantų kariesas, parodontozė, gastritas, refliuksas, nosiaryklės ligos, pvz., lėtinis sinusitas ir tonzilitas. Dėl diabeto iš burnos gali sklisti nagų lako valiklio kvapas, o dėl inkstų nepakankamumo, kepenų ligų – amoniako kvapas“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Šnirpūnienė.
Kova su prastu burnos kvapu
Pasak jos, staiga pablogėjus burnos kvapui, reiktų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Burnos kvapą blogina ir nepakankamas seilių kiekis burnoje – šią problemą gali sukelti antidepresantai, diuretikai, antihistamininiai preparatai.
„Galima įsigyti specialių burnos purškiklių, kurie skirti laikinai atsiradusiai ar nuolatinei kserostomijai – burnos sausumui – gydyti. Žinoma, geram burnos kvapui labai svarbi higiena. Pašalinus maisto likučius, kuriais minta burnoje gyvenančios bakterijos, jos nebeišskiria sieros junginių, kurie ir sukelia nemalonų kvapą.
Patarčiau naudoti ne tik dantų pastą, bet ir tarpdančių šepetėlius, liežuvio valiklį, kurie padės maksimaliai pašalinti maisto likučius. Jei naudojate burnos skalavimo skystį, rinkitės tą, kuriame nebūtų alkoholio, džiovinančio burnos gleivinę“, – aiškina vaistininkė.
Esant polinkiui formuotis dantų akmenims, sergant parodontoze, būtina reguliariai lankytis pas dantų higienistą. Trumpam burnos kvapą galima pagerinti ne tik burnos gaivikliais ar kramtoma guma, bet ir natūraliomis priemonėmis.
„Sukramtykite keletą gvazdikėlių, pankolio ar anyžių sėklų – tai puikūs burnos antiseptikai. Kvapą taip pat neutralizuos sukramtyta petražolė, mėta ar kalendra, jei burna labai sausa, sučiulpkite citrusinio vaisiaus skiltelę – citrinos rūgštis aktyvuoja seiles išskiriančias liaukas“, – rekomenduoja K. Šnirpūnienė.
Gausus prakaitavimas – ligos simptomas
Prakaitas yra bekvapis, tačiau veikiamas ant odos esančių bakterijų įgyja nemalonų kvapą. Gausų prakaitavimą gali sukelti įvairios ligos: skydliaukės hiperfunkcija, cukrinis diabetas, mažakraujystė, onkologinės ligos, vitamino D trūkumas, hormoninės sistemos pokyčiai (menopauzės metu, paaugliams brendimo laikotarpiu).
Nemalonus gausaus prakaito kvapas gali būti ir vienas iš ligos simptomų, todėl apie staiga padidėjusį prakaitavimą verta pasikalbėti su gydytoju. Prakaitavimas gali būti ir vaistų šalutinis poveikis, pvz., antidepresantų ir antihipertenzinių vaistų.
„Kuo žmogus gausiau prakaituoja, tuo jam sunkiau išvengti nemalonaus kūno kvapo. Jei nepavyksta pašalinti prakaitavimo priežasties, nemalonaus kvapo padės išvengti asmens higiena, o batai, kojinės ir rūbai turėtų būti iš natūralių medžiagų. Vienas vyriškis vaistinėje vis pirkdavo moteriškus higieninius įklotus.
Paaiškėjo, kad juos naudojo dėti į batus, nes įklotai puikiai sugerdavo ir prakaitą, ir kvapą. Bet kai sužinojo apie antiperspirantą, kuriuo užtenka patepti padus kartą per savaitę, įklotų nebereikėjo“, – akcentuoja vaistininkė.
Jos teigimu, antiperspirantai tepami tik ant švarios sausos odos, nes užtepti ant nešvarios odos gali užkimšti prakaito liaukas ir sukelti odos pūlinį uždegimą. Taip pat vietoje muilo galima naudoti specialius antiseptinius kūno prausiklius, mažinančius nemalonų kvapą sukeliančių bakterijų dauginimąsi.
Vakarais prakaituojančioms kojoms galima daryti šiltas voneles su jūros druska, įlašinus porą lašų arbatmedžių ar eukaliptų aliejaus, kurie irgi turi antiseptinių savybių. Ypač stipriam prakaitavimui slopinti kartais taikomos botulino toksino injekcijos į labiausiai prakaituojančias vietas.
Net ir keli šlapimo lašeliai – terpė infekcijoms
Dar viena dažna nemalonaus kvapo priežastis – šlapimo nelaikymas. Dalis senyvo amžiaus žmonių nedidelio laipsnio šlapimo nelaikymą priima kaip senatvės požymį, į kurį nereikia kreipti dėmesio. Tačiau net keli šlapimo lašeliai kelis kartus per dieną labai pablogina kūno kvapą. Be to, gali atsirasti odos iššutimai, susidaro palankios sąlygos vystytis grybelinėms ir bakterinėms infekcijoms.
„Problema nesunkiai išsprendžiama specialiais vaistais, kuriuos skiria šeimos gydytojas ar urologas, moterims kai kada pasiūloma nesudėtinga operacija. Jei nė vienas iš šių gydymo būdų netinka, galima naudoti specialius įklotus, kurie puikiai sulaiko šlapimą ir kvapą. Jie pritaikyti ir vyrams, ir moterims pagal jų anatomiją bei visiškai kompensuojami“, – pranešime spaudai pažymi K. Šnirpūnienė.
