Marijampolietis Darius pasakoja, kad odos liga – žvynelinė jam buvo diagnozuota dar 2005 metais, kuomet vyrui buvo 27-eri.
Pasak pašnekovo, šią odos ligą turėjo ir jo močiutė, kuriai žvynelinė taip pat pasireiškė vyresniame amžiuje.
„Juokais juokais, tačiau vasaros metu mano odos būklę kaip niekad pablogėja. Geriausiai jaučiuosi žiemą: sausį, vasarį ir visada žinau, kad atėjus birželiui ir liepai teks susidurti su didžiuliu diskomfortu“, – sako Darius.
Pasiteiravus, galbūt tokias situacijas vyrui galimai nulemia alergija saulei, Darius tvirtina, kad kartu su medikais anksčiau buvo panašiai manęs, tačiau galiausiai tokia išvada nepasitvirtino.
„Paprasčiausiai esu vienas iš 6 proc. žmonių, kuriems pagerėja žiemą, o vasarą – pablogėja, deja. Įdomiausia tai, kad pablogėjus būklei nepadeda jokie tepalai. Galiu teptis pigiausiu rankų kremu ir vis tiek gausiu tą patį rezultatą“, – atvirauja.
Ir nors dažniausiai ši liga žmones paveikia ne tik fiziškai, tačiau ir emociškai, Darius teigia per daugybę metų susitaikęs su liga. Labiausiai liga jam yra pasireiškusi kojų, rankų srityse, taip pat ir galvoje:
„Galvoje bėrimus ir „žvynus“ pastebėjau gal tik prieš gerus porą metų. Kad ir kuo tepu, nukrenta tik tie „žvynai“, tačiau lieka raudonos dėmės, kurių, laimei, neniežti.
Vieną kartą pažįstamas buvo davęs išbandyti vienas putas, lyg ir suveikė neblogai, tačiau visa bėda, kad tokių putų Lietuvoje nėra, o ir kaina jų apie 80 eurų.“
Žvynelinė nėra nuosprendis
KUL Infekcinių ligų departamento vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė kiek anksčiau pasakojo, kad žvynelinė – lėtinė, autoimuninė, periodiškai atsikartojanti, uždegiminė odos liga. Sergant šia liga odos ląstelės atsinaujina kas 4–7 dienas, vietoje įprastų 21–28 dienų.
Daugelis, sužinoję, kad serga psoriaze, dar vadinama žvyneline, diagnozę priima kaip nuosprendį ir galvoja, kad išbertą odą teks slėpti visą gyvenimą. Visgi, pasak specialistų, toks mąstymas – klaidingas, mat šiuolaikinio mokslo atradimai ir gydytojo bei paciento bendradarbiavimas gali sugrąžinti sveiką odą ir pilnavertį gyvenimą.
Pirmieji žvynelinės požymiai – odos bėrimai, kurie atrodo tarsi žvyneliai. Dažniausiai jie atsiranda alkūnių, kelių, galvos plaukuotosios dalies odoje, tačiau plokštelės gali atsirasti ir bet kurioje kūno vietoje. Pažeistas odos vietas niežti, kartais net ir skauda.
Žvynelinė kliniškai pasireiškia labai įvairiai – nuo lengvos formos, kai vargina tik kelios rausvos plokštelės ir negausus pleiskanojimas, iki sunkios – kuomet visa kūno oda yra paraudusi, infiltruota, sausa, įtrūkusi, padengta plokštelėmis su storu balkšvu pleiskanų luobu, o sąnariai sustingę, patinę, skausmingi ir deformuoti, rašoma ligoninės pranešime spaudai.
Kaip pasakojo Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė, psoriazė Lietuvoje yra gana paplitusi. Skaičiuojama, kad šia liga serga iki 3 proc. šalies gyventojų. Be to, liga vienodai gali kamuoti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius.
„Psoriazė gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir trukti visą gyvenimą. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kas sukelia žvynelinę. Moksliniai tyrimai rodo, kad ligą lemia imuninės sistemos sutrikimas, tačiau tam gali turėti įtakos ir genetika. Vaikas, kurio vienas tėvų serga žvyneline, turi 10 proc. susirgimo tikimybę, o jei serga abu tėvai – 50 proc.
Žvynelinę įprastai sukelia infekcija, tam tikri vaistai, odos pažeidimai ar patirtas didelis stresas. Vyresniame amžiuje ligos išsivystymui įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, taip pat padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Pabrėžtina, kad moksliškai įrodyta, kad žvynelinė nėra užkrečiama“, – dėstė J. Česienė.
Paveikia kur kas daugiau nei odą
Žvynelinė gali paveikti kur kas daugiau nei odą. Ji sukelia ne tik skausmą, diskomfortą, niežėjimą ar nemigą, bet ir didelį stresą bei nepasitenkinimą gyvenimo kokybe. Nenuspėjamos eigos ir nuolat pasikartojanti odos liga gali pažeisti nagų plokšteles ir sąnarius.
Maždaug trečdalis žmonių, sergančių žvyneline, taip pat serga psoriaziniu artritu – skausminga ir sunkią negalią sukeliančia uždegimine sąnarių liga. Žvynelinė dažnai lydima gretutinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kepenų, kraujagyslių ligos, depresija ar nutukimas.
Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės medikės, dažniausiai žvynelinę identifikuoti itin paprasta – tereikia pačiupinėti ir pakrapštyti odą. Jei tai negelbsti ar beriama nelabai tipinėse vietose, pasitelkiamas dermatoskopas ar atliekama odos biopsija, kai paimamas odos gabalėlis ir jis pasluoksniui išnagrinėjamas. Diagnozuoti ligą sudėtingiau, kai ji pažeidžia tik nagus.
Nors žvynelinė dažnai gerokai paveikia žmogaus išvaizdą, medikai pastebi, kad vis dar vengiama lankytis pas specialistus. „Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Tad tikrai nereikėtų imtis saviveiklos ir gydytis patiems, remiantis internetiniais forumais. Taip sau galima tik pakenkti“, – ragino tąkart kreiptis pagalbos į medikus J. Česienė.
Taip pat medikė pažymėjo, kad žvynelinės gydymo taktika kiekvienam pacientui yra individuali, ilgalaikė nuo pat pradžių, todėl svarbu, kad tarp gydytojo ir sergančiojo žvyneline būtų geras tarpusavio supratimas, pasitikėjimas, užsimegztų atviras pokalbis.
Pasak J. Česienės, jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi paisyti nurodymų, nes dėl sveikos odos ir geros savijautos stengtis verta. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.
Pasaulinė žvynelinės diena minima kasmet spalio 29 d., ir šiuo minėjimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žvyneline sergančiųjų problemas, gyvenimo kokybę ir socialinę atskirtį bei informuoti visuomenę, kad ši liga nėra užkrečiama ir kad ja sergantiems žmonėms turi būti prieinami šiuolaikiniai ligos gydymo metodai.
J. Česienė: „Išgirdus psoriazės diagnozę, svarbiausia nenuleisti rankų, išdrįsti ir aktyviai bendradarbiauti su savo gydytoju. Tokiu būdu galima sėkmingai įveikti sudėtingos ligos simptomus.“
