Ramiu žingsniu ėjau pro kapines. Mąsčiau apie gyvenimą, išėjusias gimines... ir nejučiomis pajutau, kaip mano mintis pertraukia didžiulis įkyrus burzgimas. Apsidairiau, pagalvojau, iš kur toks garsas kapinėse.
Iš pradžių pamačiau nepažįstamą moterį tvarkančią kapą, o šalia jos stovėjo burzgimo „kaltininkas“. Moteris tvarkė kapą ir šalia buvo palikusi įjungtą savo automobilį – milžinišką džipą, kuris burzgė per visas kapines.
Kodėl jūs taip elgiatės?
Nesu linkusi teisti žmonių, tačiau žmonės, kodėl jūs taip elgiatės? Juk šioje žemėje gyvena mūsų vaikai, anūkai, ateityje gyvens ir proanūkai. Tvarkote sau kapus, bet sugalvojate šalia palikti įjungtą automobilį, kuris savo garsais blaško visus kapų lankytojus..
Juk net sakoma, kad kapinėse reikia kalbėti tyliai, nešūkauti, juk mirusiesiems reikia leisti ilsėtis. Labai šlykštus ir žemas toks elgesys. Moterėlė negerbia ne tik kapinių, bet dar ir mūsų gamtos...
Nedarykite taip!
Autorius: skaitytoja Irutė
