Ankstų šeštadienio rytą vykau į saloną darytis manikiūro. Kadangi grožio salonas buvo visai netoli Vilniaus kolegijos ir bendrabučių, nuo stotelės eidama pamaniau, kad nieko tokio nenutiks, jeigu kelią kirsiu būtent per jų kiemus.
Aplinkui vaikščiojo pavieniai žmonės, tačiau kuo toliau ėjau, tuo mažiau jų buvo. Einant per bendrabučių kiemus, pamačiau, kad prie mašinos stovi du vyrai, kurie iš pradžių jokio įtarimo nesukėlė.
Tačiau klydau ir čia. Pamačius, kad einu viena, vienas jų atidarė galines mašinos dureles, o kitas pradėjo skubiu žingsniu eiti link manęs. Tada ir suveikė instinktas bėgti tiek, kiek neša kojos. Galite manyti, kad galbūt tai tik nesusipratimas, tačiau jų žvilgsniai ir kūno kalba parodė pakankamai, kad suprasčiau, jog privalau apsaugoti save.
„Į Žvėryną nekeliu kojos“
Laimei, grožio salonas buvo arti, todėl bėgti toli nereikėjo. Pas manikiūrininkę sėdėjau visa tirtanti, negalėjau iš pradžių ištarti nė vieno žodžio.
Galiausiai, viskas baigėsi tuo, kad po apsilankymo, prašiau meistrės, jog ši mane palydėtų iki autobusų stotelės. Viena išeiti į gatvę bijojau. Iki pat dabar viena nekeliu kojos į Žvėryno pusę, nes niekada negali žinoti, kas gali nutikti.
Negali žinoti ir to, ar niekur kitur neteks susidurti su tokia patirtimi. Po šios žinios apie vakar išprievartautą 15-metę visoms moterims noriu priminti – saugokite save ir negalvokite, kad tokie dalykai negali įvykti dienos metu, o ypatingai, pačiame miesto centre...
Būkite budrios!!
Autorius: skaitytoja Dalia