Vilniaus rajone gyvenančios Viktorijos ginekologė jau 9 nėštumo savaitę pastebėjo, kad vaisiui yra didelė sprando vaiskuma. Nuo tos akimirkos moteriai prasidėjo įvairūs tyrimai, kol galiausiai paaiškėjo, kad yra bėdų su kūdikio širdele.
„20 nėštumo savaitę mums įtarė kairiojo skilvelio hipoplaziją ir, kiek aš supratau, tai yra labai baisus dalykas. Po tokios diagnozės įtarimo mane iš viso atkalbinėjo gimdyti, siūlė nutraukti nėštumą.
Bet mes su vyru nusprendėme, kad vis tik kovosim dėl savo mažylio, nes jis buvo labai lauktas. Aš tiesiog neįsivaizdavau, kad gali būti kitaip“, – prisimena Viktorija.
Ji neslepia, kad tuo metu labai nerimavo ir net nesiruošė gimdymui, nepirko jokių naujagimiui reikalingų daiktų, mat nežinojo, ar jis išgyvens. Tačiau po mėnesio pakartota echoskopija parodė, kad įtarta diagnozė nepasitvirtino, o vaisiaus širdelėje yra tik maža skylutė pertvaroje.
Galvojo, kad čia ne jos kūdikis
Gydytojai ir toliau atlikinėjo įvairius tyrimus, tačiau nieko blogo nematė. Vis tik Viktorijos nėštumas ir toliau buvo gana komplikuotas. Ji du kartus gulėjo ligoninėje, nes buvo per daug vaisiaus vandenų.
„Galiausiai 34 nėštumo savaitę padarė išvadą, kad greičiausiai bus problemos su stemple – vaikas neryja vandenų, todėl jų tiek daug ir buvo pas mane. Po apsilankymo mane išleido namo, bet po dviejų dienų man sprogo pūslė, nubėgo vandenys, tad teko važiuoti gimdyti“, – atvirai išgyvenimais dalijasi pašnekovė.
Balandžio 17 dieną po atliktos ekstra Cezario pjūvio operacijos pasaulį išvydo beveik du su puse kilogramo sveriantis ir 49 centimetrų ūgio Denas.
„Kai ištraukė vaiką, jį iš karto išnešė, man net neparodė. Pagal Apgar skalę, jis buvo įvertintas 8–9 balais, iš pirmo žvilgsnio viskas buvo visai neblogai. Bet po kelių valandų man atnešė pasirašyti dokumentus, kad jį išveža į vaikų ligoninę.
Ten buvo prirašyta tiek sutrikimų, kad mane ištiko šokas, galvojau, kad čia ne mano vaikas, gal čia kas nors pakeitė kažką... Dokumentuose buvo parašyta tai, kas matėsi iš karto – kad nebuvo nykščių, stemplės sujungimo su skrandžiu, išangės. Dar buvo parašyta ir tai, kad nenuryja seilių, jos visur bėga“, – prisimena moteris.
Vaiką pirmą kartą normaliai pamatė po dviejų savaičių
Ji po Cezario pjūvio ir pati buvo blogos būklės, nes neteko daug kraujo:
„Pirmas valandas aš buvau kaip apsvaigusi, man reikėjo atsigauti, išsimiegoti. Vyras ir jo mama skambindavo į ligoninę klausti, ar mes dar gyvi iš viso esam, nes neturėjo jokios informacijos. Aš tik išsiunčiau trumpą žinutę, kad ir man, ir kūdikiui yra blogai.“
Tuo metu vaikų ligoninėje Denui buvo atliekama pirmoji stemplės ir išangės operacija. Ji truko net šešias valandas, berniukui buvo įvestas zondukas. Pati Viktorija tris dienas neturėjo jokios informacijos, kokia yra jos naujagimio būklė, tik vėliau ji sužinojo, kad operacija praėjo sklandžiai, dabar reikia laukti, kol vaikelis atsigaus.
„Jau atrodė, jog viskas gerėja, bet pasigavo kažkokią infekciją, nustojo virškinti maistą, nes buvo pradėję duoti mano pieną. Tai vėl buvo žingsnis atgal. Tas dvi savaites aš negalėjau su juo būti, nes jis buvo reanimacijoje, bet kai sužinojau, kad jam nekrenta temperatūra ir infekcija nesitraukia, nusprendžiau ryte naglai gultis ir viskas.
Tai tik po dviejų savaičių aš jį normaliai pamačiau... Iš pradžių jis miegojo, po to atsibudo, tai tiek džiaugsmo buvo, nors jis ir buvo prijungtas prie laidų“, – pasakoja Viktorija.
Netrukus Denas dar labiau išgąsdino ne tik mamą, bet ir medikus, kai kelis kartus paspringo ir nustojo kvėpuoti. Nedelsiant buvo pradėti daryti nauji tyrimai ir kardiologas pasakė, jog reikia skubios operacijos, nes plaučių arterija ir širdis yra labai didelė, o krūtinė yra asimetriška dėl dekstrokardijos.
Berniuką saugo kažkas iš aukščiau
Operacija ir vėl buvo sudėtinga bei ilga, tačiau viskas praėjo gerai. Berniukas po jos dar kiek daugiau nei mėnesį praleido ligoninėje stebimas medikų ir galiausiai buvo išleistas namo.
„Nuo gimimo praėjus dviem mėnesiams mes pagaliau grįžome namo. Deja, ten prabuvome tik savaitę – vėl prasidėjo springimas, uždusimas, jį išvežė su greitąja. Vėl darė daug tyrimų, galvojo, kad gal kokia epilepsija, bet paaiškėjo, kad jam vėl susiaurėjo aorta, kuri jau buvo operuota“, – dalijasi Viktorija.
Denui per kirkšnį praplėtė aortą ir iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau jis vėl nustojo kvėpuoti.
„Pasirodo, kad atsirado kelių centimetrų aneurizma, kuri užspaudė trachėją ir bronchą. Atsirado toks burbuliukas, kurį reikėjo greitai operuoti, kol jis neplyšo. Tada aš buvau šoke ir panikoje, nes viskas buvo minučių reikalas... Tas burbulas sprogo chirurgo rankose, jau atidarius krūtinę. Angeliukai jį tikrai saugo...“, – atvirai kalba Viktorija.
Tačiau kartais angeliukai pakelia savo sparnus ir apleidžia Deną. Taip vėl nutiko, kai berniukas jau po truputį atgavo jėgas po operacijos, bet staiga ir vėl nebegalėjo normaliai kvėpuoti.
„Gydytojai padarė išvadą, kad diafragma spaudžia kairįjį plautį. Tada padarė ketvirtą operaciją, kad jį atlaisvintų. Nežinau, bet galbūt tai ir buvo pagrindinė problema, nes jis labai greitai atsigavo – jau po kelių dienų pradėjo ir su žaisliukais žaisti, šypsotis, domėtis viskuo. Vaikas buvo visiškai pasikeitęs“, – pasakoja moteris.
Džiaugiasi, kad pasirinko kovoti
Dabar Denas su mama jau kurį laiką būna namuose ir su kiekviena diena vis stiprėja. Berniuko būklė yra gana stabili, tiesa, jam vis tiek sunku kvėpuoti, nes jis turi širdies ir plaučių nepakankamumą.
„Mes džiaugiamės šia akimirka, mažais pasiekimais – pats pradėjo kvėpuoti, virškinti maistą ir panašiai. Buvo nemažai tų žingsnelių atgal, bet kažkaip laikėmės.
Labai daug reiškia begalinis palaikymas – iš vyro, iš artimųjų. Vyras visada sakė, kad mes ištversim, mes kovosim, tai labai padėjo sunkiomis akimirkomis.
Dėl karantino ligoninėje buvo tik dar sunkiau. Kai tokiose situacijose mamoms ligoninėse tenka suktis pačioms – tai yra nerealiai sunku. Vyrai negali ilgus mėnesius matyti savo vaikų... Tas turbūt labiausiai ir slėgė visą tą laikotarpį “, – apie šeimą sustiprinusį išbandymą atvirai kalba Viktorija.
Ji neslepia, kad kritinėmis akimirkomis galvoje buvo šmėstelėjusios mintys apie tai, jog galbūt 20 nėštumo savaitę reikėjo priimti kitokį sprendimą ir nėštumą nutraukti. Tačiau šiandien jo teisingumu moteris neabejoja.
„Sunkiais momentais buvo minčių, kad jeigu kas nors grąžintų laiką atgal, tai gal ir pakeisčiau savo pasirinkimą. Bet dabar, kai matau jo šypseną, kai matau, kad jam viskas gerai, kad mes įveikėm tuo keturis mėnesius ligoninėje ir atlaikėm visas operacijas – aš džiaugiuosi, kad taip pasirinkau, kad mes vyru vis dėlto nusprendėme kovoti“, – sako Viktorija.
Gydytojai berniukui įtaria Fancomi anemiją bei VACTERL asociaciją. Jei ši diagnozė pasitvirtins, teks grumtis su dar vienu grėsmingu priešu, tačiau dėl chromosomų trapumo Denui vis dar neišėjo išauginti ląstelės ir atlikti reikalingo tyrimo. Kol kas šeima dėl šios ligos gyvena nežinioje, o lapkričio 11 dieną mažasis kovotojas vėl keliaus į ligoninę, kur jam bus atliekama jau penkta operacija – išangės formavimo.
